Vilnietis Andrius į Konstitucijos pr. esantį restoraną „Šanchajus“ užsuko norėdamas greitai papietauti. Vaikinas nudžiugo, kai pamatė pasiūlymą, kuris leido už 13 Lt valgyti tiek, kiek jis tik nori.
„Prisikroviau į lėkštę, kiek tilpo. Buvau kaip reikiant išalkęs“, - pasakojo sostinės gyventojas.
Su pilna lėkšte atsisėdęs prie staliuko, Andrius staiga išvydo grėsmingą užrašą – už lėkštėje paliktą maistą teks susimokėti 20 Lt.
„Šiek tiek sutrikau, išsigandau, kad maisto viso nesuvalgysiu, tačiau vėliau pagalvojau, kad gal čia daugiau įspėjamasis užrašas, kad žmonės maisto nešvaistytų“, - kalbėjo vilnietis.
Restorano „Šanchajus“ darbuotojai teigia, kad prie klientų dėl mažai palikto maisto nesikabina, tačiau piktybinių klientų visgi paprašo susimokėti 20 Lt baudą.
„Kartais pritaikome (baudą – DELFI), jei žmonės piktavališkai prisideda ir specialiai palieka, maisto neragauja. Bet dėl smulkmenų nesikabiname“, - kalbėjo vardo nenorėjusi atskleisti personalo darbuotoja.
Pasak pašnekovės, švediško stalo koncepciją į restorane dienos pietums buvo įvesta žiemą ir klientai kol kas noriai naudojasi pasiūlymu.
Uždraudė lankytis restorane
Bufetai, kurie leidžia klientui už vieną kainą valgyti tiek, kiek jis nori, itin populiarūs Vakarų pasaulyje. Tačiau ir ten atsiranda klientų, kurie, restoranų nuomone, neša per daug nuostolio.
Praėjusių metų spalio mėnesį pietų Anglijos mieste Braitone britui George Dalmonui ir jo draugui Andy Miles buvo uždrausta lankytis restorane, siūlančiame švedišką stalą. Vyrus restorano vadybininkas išvadino „kiaulėmis“. „The Telegraph“ skelbė, kad buvęs regbio žaidėjas ir jo draugas nuolat besilankydami restorane sugebėdavo suvalgyti po penkis dubenis troškinio.
Tuo metu „Forbes“ yra bandęs analizuoti, ar restoranams išvis apsimoka siūlyti švedišką stalą už fiksuotą kainą.
Klientas, susiviliojęs pasiūlymu „valgyk, kiek telpa“, tikisi suvalgyti už didesnę sumą nei jam tenka susimokėti. Jei, pavyzdžiui, prašoma susimokėti 10 Lt, didžiausią naudą gaus tas, kuris suvalgys daugiausia. Tačiau vidutinė suvalgomo maisto kaina negali viršyti pasiūlymo kainos, kitaip restoranas patirs nuotolių.
Taigi, jei vidutiniškai klientas suvalgo už 16 Lt, restoranas bus priverstas didinti kainą iki šios ribos. Tuomet tie, kurie suvalgo už 10-16 Lt, nebematys naudos mokėti fiksuotą kainą už neribotą maistą. Todėl vidutinis klientas, kuris bus likęs, bus tas, kuris suvalgo daugiau nei už 16 Lt.
Pasinaudojęs tokiais argumentais „Fobes“ skelbia, kad restoranų pasiūlymai „valgyk, kol telpa“ turėtų išvis neegzistuoti. Žinoma, neatmetama galimybė, kad restoranams tokie pasiūlymai gali būti naudingi, kaip marketinginė priemonė pritraukti klientams.
