Trijų viešbučių pajūryje steigėjas teigė pastebintis, kad nakvynės bei viešbučių verslas pajūryje labai sezoninis. Jo teigimu, uostamiestyje atvykstančių srautai mažėja, tačiau kiek lengviau Palangoje.
Kaip teigė, tam įtakos bendrai turi tiek mažas renginių skaičius, tiek prastas oras, teigė verslininkas Juozas Tubinas.
Tiesa, kad nakvynės Klaipėdoje brangs – verslininkai ir turizmo specialistai teigė nebijantys.
Jie sako turėję pakankamai laiko padiskutuoti apie pagalvės mokestį ir tą esą darė kone dešimtmetį. Kad jis reikalingas – jie visai neabejoja.
„Turizmo verslui turbūt svarbiausias dalykas ir tas, kur bus panaudoti šitie surinkti pagalvės mokesčio pinigėliai.
Aišku, visas turizmo verslas tikisi, kad tai bus skirta būtent turizmo skatinimui, tai yra ir miesto žinomumo didinimui, ir miesto patrauklumo didinimui. Jie taip pat norėtų dalyvauti šitų pinigų paskirstymo procese“, – teigė turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė.
„Mes norėtume, kad jie būtų panaudoti ne kelių remontui ar kažkur kitur, bet tiksliai turizmui. Tie pinigai – jie turėtų pritraukti daugiau turistų, turėtų uždirbti. Ne atbaidyti, o uždirbti“, – pridūrė J. Tubinas.
Pernai Klaipėdoje suskaičiuota per 400 tūkstančių nakvynių, tad, nutarus už nakvynę imti po eurą, per metus iš svečių pavyktų surinkti apie 400 tūkstančių eurų.
„Aš manau, kad šie pinigai, kaip ir esame sutarę su verslu – jie bus skiriami skatinti turizmą, skatinti ir infrastruktūros gerinimą prie tokių objektų, kuriuos mes turime savo mieste, tai yra prie viešbučių, kad prie jų būtų galima geriau privažiuoti, prieiti ir, kad aplinka atrodytų geriau“, – teigė meras Arvydas Vaitkus.
Pagalvės mokestis renkamas Vilniuje, Kaune, Palangoje, Druskininkuose, Birštone, Anykščiuose ir Trakų rajone.
„O kuo mes išskirtiniai? Tai yra vardan Klaipėdos“, – teigė klaipėdietė.
„Aišku, reikia po to jau racionaliai galvoti, kam jį panaudoti, bet kas čia blogo?“, – svarstė kita pašnekovė.
Tiesa, kai kurie aiškina, kad Klaipėda – ne kurortas ir abejoja tokia rinkliava, bet politikai turi savo tvirtą nuomonę.
„Ji turi visą pagrindinę infrastuktūrą – tiek pliažus, tiek miškus, tą patį Girulių mišką, Melnragę. Jos sutvarkymas – būtinas ir su jos turizmo statuso, kurortinio miesto statuso atsiradimu, bent jau tam tikrų zonų padarymu kurortinėmis, tikrai būtų nauda tiek miestui, tiek, pritraukiant čia žmonių, turizmo skatinimui“, – teigė tarybos narys Audrius Statkevičius.
Po eurą už kiekvieną nakvynę uostamiesčio viešbučiuose iš pradžių svarstyta rinkti nuo birželio, bet dalis verslininkų aiškino, kad per mažai laiko paliekama pasiruošti rinkliavai.
„Ką daryti su rezervacijomis, kurios gautos anksčiau – iki birželio 1-os arba iki šios dienos? Klientai nebuvo informuoti, kad bus tas mokestis“, – aiškino verslininkas J. Tubinas.
Tad politikai apsisprendė rinkliavą įvesti nuo kitų metų sausio. Palanga pernai iš turistų surinko apie 1 milijoną 200 tūkstančių eurų pagalvės mokesčio. Kretingos rajono politikai irgi norėtų iš viešbučių, turizmo sodybų ar privačių nuomotojų papildyti rajono biudžetą, bet sutarimo su verslininkais – dar nerado.
Visą reportažą rasite LNK portale:
