aA
Europos Komisija prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo procedūrą dėl to, kad per daug šalies gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, kitaip tariant, iki šiol vaikšto į lauko tualetą. Jei pažeidimas nebus pašalintas, Europos Teisingumo Teismas Lietuvai gali skirti milijonus eurų siekiančią baudą.
Už lauko tualetus Lietuvai gresia milijonų eurų bauda
© DELFI / Domantas Pipas

Siekiant išspręsti susidariusią padėtį, Vyriausybėje rengiamos įstatymo pataisos, kuriose numatytos baudos neprisijungusiems gyventojams, tačiau jų dydžiai dar neskelbiami.

Kaip DELFI pasakojo, Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje ryšių su žiniasklaida grupės vadovas Giedrius Sudikas, pažeidimo procedūra pradėta 2017 metų vasario 15 dieną.

„Tai pirmasis pažeidimo etapas – prašymas Lietuvos institucijoms pateikti informaciją. Kiti galimi žingsniai – EK įpareigojimas per nustatytą laiką imtis priemonių ES teisės aktams įgyvendinti, kreipimasis į Europos Teisingumo Teismą ir galimos sankcijos.

Vis dėlto, EK stengiasi spręsti ES teisės taikymo klausimus konstruktyvaus dialogo būdu, tad daugumoje pažeidimų atvejų valstybės narės įvykdo savo įsipareigojimus iki EK kreipimosi į teismą“, – komentavo jis.

Giedrius Sudikas
Giedrius Sudikas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Prisijungę 72 proc.

Kaip nurodoma Vyriausybės nutarime „Dėl Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos patvirtinimo“, Lietuvoje 2015 metais centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo 80 proc. gyventojų, 72 proc. gyventojų nuotekos buvo surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis.

„Nors sukurta reikiama infrastruktūra ir gyventojai turėjo galimybę gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, gyventojų, gaunančių šias paslaugas, daugėjo nesmarkiai“, – rašoma nutarime.

Jame taip pat teigiama, kad vandentvarkos ūkio infrastruktūrą Lietuvoje sudaro daugiau kaip 20 tūkst. kilometrų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų, kurie bendrai vertinami daugiau 1,16 mlrd. eurų.

„Dėl to kasmet šių įmonių turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos didelės. Tačiau tik dalis šių sąnaudų įtraukiama į paslaugų kainą. Į paslaugų kainą neįtraukiamas už ES lėšas įgytas turtas, kurio vertė šiuo metu – apie 1 mlrd. eurų“, – rašoma nutarime.

Piniginės baudos gyventojams

Aplinkos ministerijos vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė DELFI sakė, kad EK pažeidimo procedūra prieš Lietuvą pradėta dėl dviejų priežasčių.

„Lietuva netinkamai įgyvendino Miestų nuotekų direktyvą, nes neužtikrino, kad Kėdainių aglomeracijos nuotekos būtų išvalomos iki nustatytų reikalavimų (neišvalo azoto).

Antra, 58 aglomeracijose (miestuose ar gyvenvietėse – DELFI) nemažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotose nuotekų tvarkymo sistemose, ne daugiau nei 2 proc. nuotekų – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose, o jų tvarkymas pastaruosiuose neužtikrino tokio aplinkos apsaugos lygio, kurio reikalauja direktyva“, – sakė ji.

Paprastai tariant, pagal direktyva, daugiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse privalo veikti centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, o valstybė privalo užtikrinti, kad 100 proc. gyventojų turi naudotis tokia infrastruktūra. Tačiau Lietuva šių rodiklių dar nepasiekė.

Siekdama išspręsti susiklosčiusią padėtį, Aplinkos ministerija šiuo metu rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas.

„Planuojama, kad laiku neprisijungusiems gyventojams būtų taikomas įspėjimas su terminu ištaisyti pažeidimą, jei per įspėjime nustatytą terminą nebūtų prisijungta, gyventojui būtų taikoma piniginė bauda“, – sakė A. Kniežaitė-Gofmanė.

Jos teigimu, dėl baudų dydžių šiuo metu dar nėra apsispręsta.

Ministerijos vandenų departamento direktorė nurodė, kad įstatymo projektas Seimui turėtų būti pateiktas rudens sesijoje.

„Europos Komisijai esame įsipareigoję įstatymo pakeitimo projektą patvirtinti iki 2018 metų pradžios (įsigaliotų nuo 2019 metų)“, – sakė A. Kniežaitė-Gofmanė.

Anksčiau skelbta, kad pagal pataisas, vandens tiekėjai bus įpareigoti geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros įvadus ir išvadus nutiesti iki būsto ribos, o ne tik iki gyventojo sklypo ribos, kaip yra dabar.

Preliminariais duomenimis, visiems Miestų nuotekų direktyvos reikalavimams įgyvendinti dar reikėtų apie 100 mln. eurų. Aplinkos ministerija ieško galimybių šiam tikslui panaudoti ES paramos lėšas.

Liuksemburgui skyrė 2 mln. eurų baudą

Kol kas neįmanoma pasakyti, kokio dydžio bauda Lietuvai būtų skirta, jei šalis neįvykdys įsipareigojimų.

„Baudas skiria Europos Teisingumo Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Skiriama vienkartinė bauda ir bauda už kiekvieną dieną kol bus pašalintas pažeidimas“, – paaiškino A. Kniežaitė-Gofmanė.

Ji pateikė Liuksemburgo pavyzdį, kai šaliai už 2 aglomeracijas (kai Lietuvoje šiuo metu 58), neišvalančias nuotekų iki nustatytų reikalavimų, skirta 2 mln. eurų vienkartinė bauda ir 2,8 tūkst. eurų periodinė bauda už kiekvieną dieną.

Kodėl neprisijungia

„Vilniaus vandenų” komunikacijos skyriaus vadovas Antanas Bubnelis DELFI sakė, kad gyventojų nesijungimą prie prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų lemia dvi pagrindinės priežastys.

„Gyventojai jau būna įsirengę individualius gręžinius bei nuotekų tvarkymo įrenginius, todėl nenori papildomai investuoti į prisijungimui prie centralizuotų tinklų būtinų vamzdynų įrengimą.

O dalis gyventojų būna apskritai įpratę gyventi be vandens ir nuotekų sistemos namuose ar neišgali investuoti į gyvenimo kokybės gerinimą ir naudojasi vandens kolonėlėmis ir lauko tualetais“, – sakė jis.

A. Bubnelis komentavo, kad Vilnius nuo kitų Lietuvos miestų skiriasi tuo, jog jame sparčiau nei kitur plėtėsi individualių namų rajonai. Daugelio jų plėtra nebuvo planuota sistemingai.

„Pirma buvo statomi pavieniai namai ar namų kvartalai, o visa reikiama infrastruktūra – keliai, vandens ir dujų tinklai ar telekomunikacijos – turėjo vytis. Tinklų plėtojimas kai jau būna įrengtos gatvės, šaligatviai ir pievos, yra gerokai brangesnis ir sukeliantis nepatogumų jau namuose apsigyvenusiems gyventojams“, – sakė jis.

„Vilniaus vandenų“ duomenimis, nuo 2013 metų pabaigos iki 2017 metų pradžios bendras privačių nuotekų tinklais besinaudojančių klientų skaičius Vilniuje išaugo beveik 6 proc., iki 223,5 tūkst.

Tik individualių namų klientų skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo beveik 30 proc., iki 11,2 tūkst.

„Padidėjimą lemia augantis Vilniaus gyventojų skaičius bei mieste plėtojami vandentiekio ir nuotekų tinklai, prie kurių jungiasi tiek naujai statomi daugiabučiai namai, tiek individualūs namai“, – sakė A. Bubnelis.

Už lauko tualetus Lietuvai gresia milijonų eurų bauda
© DELFI / Tomas Vinickas

Teikia konsultacijas

„Vilniaus vandenų“ atstovas sakė, kad šiuo metu gyventojams jokių sankcijų dėl neprisijungimo prie centralizuotų tinklų nėra numatyta.

„Manome, jog šią situaciją spręstų ne sankcijos, o griežtesnė individualių nuotekų tvarkymo įrenginių kokybės kontrolė ir keliama aplinkosauginė kokybės kartelė ilgainiui skatintų jungtis prie centralizuotų tinklų.

Be to, prisidėtų ir finansinė valstybės pagalba gyventojams, jungiantis prie centralizuotų tinklų, kai infrastruktūra jau būna atvesta iki sklypo ribos“, – sakė A. Bubnelis.

Jis pasakojo, kad tvarkingai veikiančios individualios nuotekų valymo sistemos papildomos žalos gamtai nedaro ir nemaža dalis šių nuotekų automobiliais atvežamos į Vilniaus nuotekų valyklą, kur išvalomos.

„Tačiau tvarkingas šių sistemų veikimas tampa pačių gyventojų ir atsakingų aplinkosaugos tarnybų rūpesčiu. Prisijungus prie centralizuoto paslaugų teikėjo tinklų, šis ir užtikrina nuotekų surinkimą ir jų sutvarkymą“, – pridūrė jis.

A. Bubnelis sakė, kad bendras individualiuose namuose gyvenančių klientų jungimosi prie viešųjų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų procesas yra toks, jog bendrovė klientui suteikia technines sąlygas, kuriomis reikia vadovautis projektuojant įrengiamus tinklus (nuo namo iki „Vilniaus vandenų“ vamzdynų).

„Pačius tinklus klientai įsirengia savo lėšomis ir pasirinkdami tai galinčias atlikti įmones ar specialistus. Vėliau, įrengus šį tinklą, „Vilniaus vandenų“ ekspertai jį patikrina ir, jei jis būna įrengtas laikantis visų reikalavimų, vamzdynas jungiamas į bendruosius vandens ir nuotekų tinklus ir asmuo tampa įmonės klientu.

Siekiant palengvinti, pagreitinti ir supaprastinti visą šį procesą „Vilniaus vandenys“ aktyviai konsultuoja ir padeda klientams rengiant visus reikalingus projektus“, – teigė A. Bubnelis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Susidūrimas su bankroto administratoriumi virto detektyvu: skolos suma išaugo kartais (14)

Bankrutuojant įmonei kaunietis Karolis „Delfi“ redakcijai pasakojo galimai susidūręs su vieno...

Palangos savivaldybė ieško projektuotojų Vytauto Kernagio alėjai (5)

Palangos savivaldybė ieško įmonės, galinčios suprojektuoti Vytauto Kernagio alėją.

Grybauskaitė apie derybas dėl ES biudžeto: vakar jos žlugo (16)

Baigusi kadenciją prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad penktadienį derybos dėl Europos...

Aušvico muziejus reikalauja, kad „Amazon“ iš prekybos pašalintų nacių propagandos knygas (1)

Aušvico muziejus pareikalavo, kad JAV internetinės prekybos milžinė „Amazon“ iš prekybos...

Koronaviruso poveikis Lietuvos verslui gali pasijusti pavasarį (1)

Koronaviruso protrūkis Kinijoje jau ima veikti ir Lietuvos verslą – vienoms įmonėms...

Top naujienos

Seimo nariai atvirai sako, kad šitas darbas jiems patinka labiausiai: ką tarp sesijų iš tiesų veikia tautos išrinktieji (29)

Praėjusių metų rugsėjo 10 dieną pradėtą Seimo rudens sesiją, parlamentarai baigė sausio 14...

Susidūrimas su bankroto administratoriumi virto detektyvu: skolos suma išaugo kartais (14)

Bankrutuojant įmonei kaunietis Karolis „Delfi“ redakcijai pasakojo galimai susidūręs su vieno...

Zoologijos sodo šeimininkas pratrūko: o kas tas gyvūnų teises sugalvojo? (124)

Kol gyvūnų teisių gynėjai baisisi sąlygomis Klaipėdos zoologijos sode, jo šeimininkas...

Grybauskaitė įvertino valdžią ir derybose dalyvavusį Nausėdą (586)

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė Knygų mugės svečiams šeštadienį pristatė dvi...

Veryga – apie koronaviruso baimę: jau buvome tokioje situacijoje, kai pritrūko vaistų (21)

Pasaulis vis dar gyvena koronaviruso baime. Nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius Kinijos...

Ko gero, geriausia gyvenime diena: patyčias kentęs devynmetis lydėjo Australijos regbio žvaigždes (25)

Patyčias kentęs devynerių Quadenas Baylesas tapo ryškiausia persona Australijoje, šeštadienį...

Ką reikia žinoti investuojant į mišką (18)

Lietuvoje nukritus miškų kainoms, pradėta domėtis investicijomis į nebrandžius miškus....

Ką daryti, kai stabdant ima „mušti vairą“ ar vibruoti stabdžiai? (16)

Pavasariop, ilgėjant dienoms, vis dažniau vairuotojai išsiruošia į tolimesnes keliones. Kaip tik...

Rinktinės katastrofa Belgijoje: sudegę Maskoliūno vafliai, apsisukęs prezidentas ir kolektyvinė atsakomybė specialiai Krepšinis.lt iš Monso (242)

„Vienintelis žodis – gėda. Neatsimenu, kad taip beviltiškai būtume pralaimėję. Žaidėme ne...

Ateityje vėžiu sirgs kas antras: į Lietuvą atvykęs britų onkologas pataria, kaip išvengti ligos 3 veiksmingi būdai (185)

Ateityje vėžiu sirgs kas antras žmogus, tačiau, pakeitę gyvenimo būdą, šios ligos riziką...

|Maža didelių žinių kaina