Už formuluotės „nuoma+komunaliniai“ gali slypėti daugiau netikėtų mokesčių

Kaupiamasis fondas, ūkio išlaidos, banko išlaidos, mokesčiai „Sodrai“, šilumos tinklų eksploatacija, mokestis už laiptinių valymą. Tokias eilutes nuomotojo pateiktoje sąskaitoje pamačiusi nuomininkė nustėro: negi ji turi už tai mokėti.

„Ar už šias paslaugas turi mokėti nuomininkai ar savininkas buto?“ – vienoje feisbuko grupių, vienijančioje nuomotojus ir nuomininkus, klausė moteris.

Sąskaitoje priskaičiuotos 12,84 euro siekiančios išlaidos į kaupiamąjį fondą. Šios lėšos, prireikus, gali būti panaudotos daugiabučio atnaujinimui – naujų langų laiptinėje montavimui, šildymo mazgo, stogo remonto darbams ar pan.

Toliau sąskaitoje galima matyti mažesnes sumas už ūkio išlaidas, šilumos tinklų eksploataciją, laiptinių valymą ir pan.

Vadinasi, jeigu daugiabutyje prakiurtų vamzdis, stogas, būtų tvarkomas kiemas, statomos naujos durys laiptinėje, išeitų, kad šias išlaidas apmokėtų nuomininkė.

Tačiau ji nerimauja, ar iš tikrųjų būtent nuomininkai turėtų padengti šias išlaidas, kadangi jie butu naudojasi tik laikinai. Šis moters klausimas užplieskė didelę diskusiją feisbuke.

Situacija dviprasmiška

„Teisininkų biuras“ teisininkė Rita Vestertė teigė, kad viskas priklauso nuo sutarties, tačiau dažniausiai tokias išlaidas, kurios nurodytos nuomotojo pateiktoje nuomininkui sąskaitoje, apmoka būtent būsto savininkai.

„Nuomotojas turėtų mokėti už kaupimus, turto pagerinimą ir pan., nebent sutartyje buvo numatyta, jog nuomininkas turi apmokėti visus komunalinius mokesčius, įskaitant ir kaupimo pinigus. Jeigu būtent tai buvo numatyta sutartyje, tada nuomotojas šioje situacijoje teisus“, – komentavo ji.

Vis dėlto R. Vestertė pabrėžė, kad paprastai tai laikoma buto savininko pareiga: „Jeigu, tarkime, laiptinėje pakeitė langus už tuos kaupimo pinigus, nuomininkai neturėtų už tai mokėti. Taip neturėtų būti. Tačiau, kaip ir sakiau, reikia žiūrėti į konkrečią sutartį, iš tokio raštelio (turi omenyje moteriai nuomotojo pateiktą sąskaitą – DELFI), sunku kažką spręsti.“

Paminėjus eilutę, kur yra įtrauktas mokestis už „Ūkio išlaidas“, R. Vestertė patarė būti budriems, nes visiškai neaišku, kas yra tos „Ūkio išlaidos“, todėl vėlgi reikia žiūrėti į nuomos sutartį.

„Galbūt tą mėnesį buvo įtrūkęs vamzdis ir jį remontavo, gal kiemą tvarkė, todėl ir atsirado eilutė „Ūkio išlaidos“. Eilutė „mokesčiai „Sodrai“ taip pat neaiški, nežinia, iš kur tas mokestis. Galbūt ten turima omenyje bendrijos pirmininką ar buhalterį, kuriems reikia mokėti atlyginimus ir „Sodros“ mokesčius. Kas už tai mokės – tai turi būti aptarta prieš sudarant sutartį“, – kartojo ji.

Nuomininkai turi būti itin atidūs

R. Vestertė pabrėžia, kad nuomininkams būtina smulkiai išsiaiškinti, už ką jie turės mokėti, dar prieš sudarant sutartį, mat tai, kas atrodo savaime suprantama, vėliau gali tapti ginčo objektu.

„Dažnai būna pateikta, kad reikės mokėti buto nuomos kainą ir komunalinius. Tačiau reikia klausti, kas įeina į tuos komunalinius, nes paprastai viena šalis, t. y. nuomotojas galvoja, kad į tuos komunalinius įeina viskas – taip pat ir kaupimo pinigai, ūkio išlaidos ir pan., o nuomininkai mano, kad į komunalinius įeina tik tai, ką jis pats suvartoja, t. y. – elektra, dujos, vanduo, šildymas ir pan.

Tada ir atsiranda ginčo klausimas, kai šalys skirtingai supranta, kas yra komunalinės išlaidos“, – atkreipia dėmesį.

Teisininkė taip pat pažymi, kad nuomininkas, prieš sudarydamas nuomos sutartį, turi pilną teisę nesutikti mokėti į kaupiamąjį fondą ir pan. Tada šalys turi ieškoti sprendimo, o jei jis nėra randamas, skirstytis savais keliais.