Bankrutavusios kineskopų bendrovės kreditoriai, spalį paskelbę, kad yra linkę parduoti įmonę už pirkėjo pasiūlytą kainą ir galbūt net dalimis, sulaukė net 30 sandorių pasiūlymų.
Galimybė pirkėjams patiems pasakyti, kiek, jų manymu, rinkoje yra verta „Ekrano“ įmonė, buvo suteikta nuo spalio 26 dienos iki lapkričio pabaigos. Nepaisant tokio susidomėjimo, varžytinių nuspręsta neskelbti iki kitų metų sausio pabaigos, nes dabar iškilo būtinybė išsiaiškinti, kaip praktiškai galima įgyvendinti įmonės dalybas. Energetikos specialistai nustatys, ar „Ekrano“ energetikos sistema leidžia „supjaustyti“ įmonę tokiomis dalimis, kokias įsigyti pageidautų pirkėjai.
„Norinčiųjų atskirų įmonės pastatų daug. Tačiau iškilo nemenka problema, kaip padalinti energetinį ūkį, kad investuotojai būtų nepriklausomi ar mažiau priklausomi vienas nuo kito, – „Verslo vartams“ sakė bendrovės bankroto administratorius Gintaras Gelčys. – Kreditoriai pavedė ieškoti šios sudėtingos problemos sprendimo būdų.“
Tačiau tie pusantro mėnesio bus išnaudoti ir ne tik techniniams projektams nagrinėti. Per tą laiką bus deramasi ir su pirkėjais, kurie norėtų įsigyti visą įmonę. Derybininkai bandys tartis dėl didesnės kainos, nes kreditorių netenkina siūloma.
„Turime pasiūlymų pirkti visą „Ekraną“, tačiau, kreditorių manymu, kaina pernelyg maža. Bus bandoma derėtis, – teigė G.Gelčys. – Pagal esamus finansinius pasiūlymus parduoti įmonę dalimis būtų kur kas pelningiau nei visą vienam investuotojui. Tačiau dalybas apsunkina energetikos ūkio problema, todėl parduoti visą „Ekraną“ būtų paprasčiau.“
Pratęstas ir paraiškų pirkti priėmimo terminas. Investuotojams laiko skirta iki gruodžio 20 dienos.
Kaina – 67 milijonai?
Pirmose dvejose varžytinėse „Ekraną“ buvo bandoma parduoti už 300 milijonų litų. Iš esmės ta kaina buvo ne kas kita, o tarsi varžytinių „lubos“. O jų aukštis buvo nustatytas pagal bankrutavusios kineskopų gamyklos skolą – 299 milijonus litų.
Trečiose varžytinėse bendrovės nekilnojamąjį turtą (NT) buvo bandoma parduoti už 118 milijonų, o ketvirtose – už 112 milijonų litų. Abu kartus nesėkmingai, nes neatsirado nė vieno norinčiojo pirkti. Būtent po paskutinių varžytinių kreditoriams trūko kantrybė ir jie davė leidimą parduoti „Ekrano“ NT dalimis.
Vis dėl to darosi akivaizdu, kad 2006-aisiais oficialiai skelbta „Ekrano“ finansininkų ataskaita, kad bendrovės turtas vertas 502 milijonų litų, buvo iš piršto laužta. Tai šių metų pradžioje patvirtino ir bendrovės bankroto administratoriaus samdyti nepriklausomi turto vertintojai. Jie „Ekrano“ nekilnojamąjį turtą įvertino tik 67 milijonais litų. Tada šie skaičiavimai buvo pavadinti rekomendacinio pobūdžio analize.
„Verslo vartų“ žiniomis, investuotojai šiuo metu siūlo labai artimą minėtai „rekomendacinei“ kainai sandorio sumą.
Ar įmonės nekilnojamasis turtas bus „supjaustytas“ kaip pyragas ir parduotas gabalais nulems derybos ir painaus „Ekrano“ energetinio ūkio analizė. Energetikos ekspertai teigia, kad tapti to ūkio savininkais būtų pelningiausia investicija, nes tai atveria kelią diktuoti elektros pardavimo kainas visiems kitiems „Ekrano“ nekilnojamojo turto pirkėjams.
Kalėdoms – trys milijonai
Bankrutavusio „Ekrano“ kreditorių komitetas paskutiniame šių metų susirinkime dar kartą patvirtino, kad šiemet bus sumokėta dalis skolų bendrovės įkeisto turto turintiems bankams ir darbininkams.
„Per varžytines esame pardavę žaliavų, įrenginių ir kitokio „Ekrano“ turto, todėl yra susikaupę šiek tiek pinigų. Jie ir bus išdalinti, – „Verslo vartams“ paaiškino G.Gelčys. – Šiuo metu buhalteriai įtemptai skaičiuoja – kiekvienas darbininkas turi atgauti lygiai ketvirtadalį visos skolos. Iki Kalėdų pinigai turėtų būti padalyti.“
Darbuotojams „Ekranas“ dar yra skolingas 9,5 milijono litų. Dabartinė skola jiems sudaro 48 procentus visos bendrovės bankroto dieną buvusios skolos. Dalį bendrovės įsiskolinimo darbininkams padengė Valstybės garantinis fondas. Visa žlugusios kineskopų gamyklos skola siekia 299 milijonus litų.
Pinigų neužteks
Tačiau jau aišku: ar varžytinės bus labai sėkmingos, ar nelabai – didžioji dalis kreditorių liks prie suskilusios geldos. Didelė tikimybė, kad per „Ekrano“ varžytines kreditoriams pavyks atgauti kur kas mažesnę sumą nei 100 milijonų litų. Per paskutines varžytines neatsirado nė vieno norinčiojo už įmonę sumokėti 112 milijonų litų.
Be to, tik 1,5 procento turto yra neįkeista. Įkaitų turėtojai – komerciniai bankai – yra pareiškę 178,9 milijono litų vertės kreditorinių reikalavimų. Įmonė daugiausia liko skolinga SEB Vilniaus bankui – 73 milijonus litų. Pirmos eilės kreditoriams – darbuotojams – skola siekia 9,3 milijono litų, „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai – 26,7 milijono litų. Dar yra ir trečios eilės kreditorių.
Panevėžys paneigė „Ekrano“ mitą
Tuoj bus dveji metai, kai „Ekranas“ 2006-ųjų balandį bankrutavo, ir jau baigiasi pirmi metai, kai Panevėžys verčiasi be miesto lokomotyvu vadintos bendrovės. Taigi kaip miestui sekėsi?
Visų pirma Panevėžiui prireikė mažiau nei metų, kad visiškai susidorotų su bendrovės „Ekranas“ žlugimo poveikiu darbo rinkai. Tai įrodo, kad prieš pat bankrotą „Ekrano“ savininkai buvo gerokai pervertinę savo reikšmę, kai šantažuodami socialinėmis įmonės žlugimo pasekmėmis reikalavo finansinės paramos ir iš miesto, ir iš ministrų kabineto, ir iš bankininkų
Praėjus keliems mėnesiams po pramonės milžino bankroto nedarbas mieste ūgtelėjo iki 5,9 procento, o dabar jis siekia 4,3 procento. Nedarbo lygis per šiuos metus krito 30 procentų.
Šiuo metu tik 69 iš daugiau nei 4000 „Ekrano“ grupės įmonių į gatvę išmestų darbuotojų ieško darbo. Iš viso Panevėžyje yra 2056 bedarbiai.
2006 metais buvo prognozuojama, kad miesto ateitis be „Ekrano“ bus niūri. Pesimistai tikino, kad bedarbių mieste padaugės iki 8 tūkstančių, o nedarbo lygis pasieks 7 procentų ribą ir tokia ilgai bus.
Tačiau jau dabar akivaizdu, kad ši pagalba nebuvo svarbiausia – Panevėžį išgelbėjo, nors ir nesirengė tai daryti, šalies ir užsienio investuotojai. Vieša paslaptis, kad daugelį jų į Panevėžį atvijo žinia apie žlugusį „Ekraną“. Pramonės monstro mirtis suteikė investuotojams vilčių mūsų mieste rasti laisvos kvalifikuotos darbo jėgos.
Per pastaruosius metus tiesioginių užsienio investicijų į Panevėžio miestą srautai išaugo net 85,9 procento. Užsienio įmonės į miestą „atvežė“ per 700 milijonų litų investicijų. Panevėžys jau turi tris: rytų, ypač išplėtotą vakarų ir naują – pietų pramonės rajonus.
2009 metais Panevėžio logistikos ir pramonės parke turėtų būti sukurta 2000 naujų darbo vietų, o tai galutinai į miltus sumals dar prieš metus daugelio miesto politikų mistifikuotą „Ekrano“ svarbą panevėžiečiams. Nusenusio pramonės monstro „Ekrano“ mirtis nepaveikė ir Panevėžio pramonės įmonių pardavimo rodiklių, išaugo naujai įsteigtų bendrovių apyvarta. Net įvertinus infliaciją aiškiai matyti Panevėžio pramonės augimo tendencija. Tai labai svarbus pasiekimas turint omenyje, kad „Ekrano“ 1996- 2003 metų pardavimas sudarė net 30-45 procentus visos Panevėžio pramonės apyvartos.
2000 metais Panevėžio pramonės įmonės pardavė produkcijos už 1,13 milijardo litų, 2001 metais – už 1,18 milijardo litų, 2002 metais – už 1,07 milijardo litų, 2003 metais – už 1,12 milijardo litų, 2004 metais – už 1,46 milijardo litų, 2005 metais – už 1,44 milijardo litų, 2006 metais – už 1,39 milijardo litų. Šiemet planuojama, kad miesto didžiosios įmonės parduos produkcijos už 1,5 milijardo litų.
