Didžiosios šalies įmonės kol kas nesibaimina, kad ims mažėti gamybos apimtis, nes joms darbo parūpina užsienio partneriai. Vis daugiau pasaulinio garso tekstilės korporacijų savo užsakymus iš Kinijos perkelia į kokybę garantuojančias šalis, tarp jų ir į Lietuvą.

Uniformos neša pelną

Nemaža dalis smulkių siuvimo verslo atstovų pripažįsta didžiausią pelną susižeriantys vasaros pabaigoje. Prieš rugsėjį į siuvyklas suplūsta mokyklų ir gimnazijų moksleiviai siūdintis uniformų.

Uostamiesčio bendrovės "Klasikinis stilius", nebe pirmus metus siuvančios mokyklines uniformas ir darbo drabužius, direktorės Jovitos Onaitienės teigimu, nors tokiai specializuotai aprangai pasiūti reikia daug darbo ir kruopštumo, tai išties gana pelninga veikla.

"Uniformų ir darbo drabužių siuvimas garantuoja pastovias pajamas ir darbo kiekį, nes sudarome ilgalaikes sutartis su mokyklomis ir bendrovėmis, kurios nuolat pateikia didelius užsakymus. Žinoma, mokyklinių uniformų siuvimą galima pavadinti ir sezoniniu darbu, nes daugiausia jų pasiuvame vasarą bei rudenį. Tačiau kitais metų laikais darbų stygiumi nesiskundžiame – daug darbo uniformų siuvame jūros bendrovėms", – patikino J.Onaitienė.

Užtruks ilgiau

Pašnekovė pripažino, kad sunkiausias mėnuo siuvykloms – rugpjūtis, nes tradiciškai uniformomis moksleivių tėvai pradeda rūpintis iki mokslo metų pradžios likus vos keletui savaičių.

Pasak J.Onaitienės, dažnai būna, kad įvykdyti visų užsakymų iki mokslo metų pradžios nepavyksta: "Kiekvienais metais kartojasi tas pats – siūdintis uniformų mokiniai ir jų tėveliai suskumba rugpjūčio mėnesį, todėl dažnai būna, kad paskutines uniformas siūti baigiame tik lapkričio pabaigoje."

Visus metus mokyklines uniformas siuva ir Vilniaus įmonė "Manovita". Ji gauna užsakymų iš visos Lietuvos mokyklų ir net globos namų. Ši bendrovė jau dešimt metų specializuojasi siūti uniformas, tačiau direktorė Nona Mazurienė dideliu pelnu pasigirti negali.

"Ši duona ne pati saldžiausia. Dabar vis daugiau mokyklų vilkimos uniformos, tad darbo turime visus metus. Tačiau tai nepelninga veikla. Mūsų darbuotojų atlyginimai labai maži. Nežinau, kaip reikės gyventi toliau. Jeigu bus visai prastai, pradėsime vykdyti stambių siuvimo įmonių užsakymus. Bet to labai nesinori. Kol kas dar laikomės įsikibę uniformų", – optimizmu netryško įmonės direktorė.

Ji vylėsi, kad galbūt ateityje valstybė ryžtųsi finansiškai paremti mokyklų iniciatyvą turėti savo uniformą – tuomet tai būtų rimtas postūmis ir švietimo, ir verslo atstovams.

"Monavitoje" pasiūta uniforma vidutiniškai kainuoja apie 200–250 litų.

Konkurentų mažai

Pastaraisiais metais vis daugiau siuvimo įmonių mėgino siūti uniformas, tačiau greitai šio verslo atsikando.

Kaunas – tekstilės pramonės sostinė, tačiau uniformas moksleiviams čia siuva reta bendrovė.

"Šiais laikais leisti vaiką į mokyklą kainuoja brangiai, o uniforma – vienas didžiausių pirkinių, už kurį tėveliai turi sumokėti mažiausiai kelis šimtus litų. Svarstėme galimybę siūti uniformas, bet suskaičiavome, kad pelnas būtų pernelyg menkas", – sakė Raudondvario bendrovės "Mažasis salonas" direktorė Gražina Pašakarnienė. Jos įmonės sukurti uniformų modeliai buvo pristatyti Kauno Varpo ir "Rasos" gimnazijose.

Šeštus metus su Švedijos užsakovais bendradarbiaujanti bendrovė šiuo metu daugiausia siuva virėjų aprangą, kurią dėvi Švedijos restoranų darbuotojai.

G.Pašakarnienės nuomone, įmonės retai imasi siūti uniformas, nes iš šio verslo mažai uždirbtų. Be to, daugelis tėvelių ieško galimybės vaikui uniformą nupirkti pigiau, todėl kreipiasi į privačias siuvėjas.

Darbo netrūksta

Individualiai dirbančios Kauno siuvėjos vos spėja suktis. "Tėveliai skuba parengti vaikus mokyklai. Vyresnėliai nori atsinaujinti drabužį, mažesnių klasių moksleiviai per vasarą išaugo senąsias uniformas", – kalbėjo Kauno Aleksoto mikrorajone siuvimo paslaugas teikianti siuvėja Edita. Moteris tikino šiuo metu turinti pakankamai darbo, todėl naujų užsakymų nebepriima.

Siuvėja skaičiuoja, kad pasiūti vieną uniformą trunka savaitę, o kartais ir ilgiau – priklauso nuo modelio.

Daugiausia siuvėjų prašoma pasiūti klasikinio stiliaus švarkų ir liemenių, kurios privalomos daugelyje gimnazijų. Nemažai užsakoma pasiūti ir sijonų.

Berniuko uniformą Edita pasiuva už 170 litų, mergaitei pasirengti mokyklai kainuotų kiek pigiau, nes sijoną pasiūti lengviau nei kelnes.

Kauno modeliuotoja Genovaitė Rimkuvienė sakė, kad vaikui augant brangsta ir jo uniforma. Pigiausia aprengti pradinuką, brangiausia – abiturientą. Pasak jos, tėveliai, kurių vaikai į mokyklą eina uniformuoti, turėtų atsidėti mažiausiai 400 litų – tiek vidutiniškai kainuotų medžiaga uniformai ir pasiūti drabužį.

Siūs ir nuomos

Vilniuje įsikūrusios Astos skubios siuvyklos vadovė Asta Sabiun patvirtino, kad pragyventi iš siuvėjo amato šiais laikais jau įmanoma, tačiau norint išsilaikyti ir plėsti verslą būtina pagalvoti ir apie ateitį.

"Iš tiesų dabar turime labai daug užsakymų – siuvame ir pagal individualius užsakymus, ir įmonėms. Dažniausiai tenka siūti proginius ir dalykinius drabužius: verslo kostiumėlius, vestuvines, pamergių ar kitas sukneles. Tačiau dirbdamas su individualiais užsakymais nesi garantuotas, kad darbo bus visada. Tad jau dabar galvoju, kad ateityje galbūt užsiimsime ir drabužių nuoma – progines sukneles, vyriškus kostiumus nuomosime", – kalbėjo A.Sabiun.

Būna mėnesių, kai įgyvendinti visų užsakymų nebeįmanoma, todėl pagalbos tenka prašyti ir kitų siuvėjų.

"Jei matome, kad nebespėjame įgyvendinti visų užsakymų, perleidžiame juos kitoms siuvykloms ar dideliems cechams, su kuriais bendradarbiaujame.

Žinoma, galėtume plėstis ir dirbti didesniu pajėgumu, tačiau kol kas, manau, tai rizikinga", – paaiškino A.Sabiun.

Specialisto komentaras

Jonas Karčiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas

Daugiausia Lietuvos rinkai uniformas ir darbo drabužius privačioms įmonėms siuva smulkios siuvimo bedrovės, nes stambioms tokių darbų imtis neverta.

Daugelis jų vykdo tik didelius užsakymus iš užsienio, ir šių jiems netrūksta.

Beveik visos garsiosios pasaulio bendrovės savo prekės ženklų linijas siuva būtent Lietuvoje, tačiau tikrai ne dėl to, kad čia pigiau. Dabar įkainiai ir Lietuvoje jau gerokai priartėjo prie europinių kainų.

Daugelis užsienio užsakovų vertina tai, kad čia darbas atliekamas itin kokybiškai. Jau ne viena jų buvo pasitraukusi į pigesnes šalis, kur darbo jėga kainuoja gerokai mažiau nei Lietuvoje, tačiau įvertinę kokybę netrukus užsakymus ėmė teikti vėl mūsų šalies įmonėms.

Šalies rinkai stambūs siuvėjai aprangą siuva dažniausiai tik valstybės tarnautojams: medicinos darbuotojams, ugniagesiams, policijos pareigūnams ir kitiems specialistams.

Siuvimo įmonių sektoriuje ne viskas klostosi taip gerai, kaip norėtųsi. Viena opiausių šio verslo bėdų – specialistų trūkumas. Šiais laikais retas kuris nori dirbti šioje srityje, o juo labiau mokytis šio amato. Dabar į darbą priimami net ir tie, kurie šio darbo subtilybių neišmano, nes turint noro dirbti siūti galima išmokti. Tad įmonėse dažniausiai gera ir patyrusi meistrė šio amato moko naujokus. Tačiau tai vėl problema, nes tam sugaištama nemažai laiko, o ir darbdavys negarantuotas, jog išmokytą naują darbuotoją išlaikys, nes būna, kad pasiūlę geresnį atlyginimą juos nuvilioja konkurentai.

Esant tokioms sąlygoms sunkiausia išsilaikyti smulkioms įmonėms. Stambios įmonės darbuotojų trūkumą kompensuoja įsigydamos modernizuotas automatines mašinas. Taip vietoj šimto ar daugiau darbuotojų tereikia kelių, kurie dirbtų prie šių konvejerių, o smulkieji viską daro savo rankomis, tad jų ir reikia kur kas daugiau.

Vis dėlto viliamės, kad netrukus į Lietuvą turėtų grįžti dalis emigravusių lietuvių. Galbūt tuomet ir darbuotojų rasti bus kur kas lengviau.

Siuvimo įkainiai be audinio kainos (litais)

Uniforma berniukui 150–200

Uniforma mergaitei 150–300

Moteriškas švarkas nuo 200

Moteriškas sijonas nuo 50

Moteriškos kelnės nuo 80

Vakarinė suknelė nuo 180

Vyriškas švarkas nuo 200

Vyriškos kelnės nuo 70