– Ministre, jūsų pateikti siūlymai daugiausiai orientuoti į smulkiojo verslo administravimo mažinimą, lengvesnes sąlygas smulkiesiems. Suprantu, kad daugiausiai kalbama apie regionus, bet juk galutinis tikslas yra kainų mažėjimas, taip suprantu?

V. Sinkevičius: galutinis tikslas visų pirma yra kainų stabilizavimas. Antras dalykas, užtikrinimas konkurencijos. Vieną dalį, ką Ūkio ministerija pateikė – be jokios abejonės, reguliacinės ir administracinės naštos mažinimą ūkio subjektams, tai turbūt vienas pagrindinių ūkio ministerijos tikslų.

– Ir mažiems, ir dideliems?

V. Sinkevičius: Be jokios abejonės, žaidimo taisyklės turi būti visiems vienodos ir kuo aiškesnės. Aš, kaip politikas, visada tai deklaravau, kad šalies verslo aplinka bus patraukli tuomet, kai mes turėsime aiškias taisykles ir, be jokios abejonės, taikomas visiems, neišskiriant jokių grupių. Antra dalis yra konkurencijos tarybos galių stiprinimas, jų išplėtimas užtikrinant konkurencijos veikimą ir galimybes užtikrinti mažiausią galimą kainą vartotojui.

– Pati taryba prašo naujų galių? Ar jūs, siūlydami naujas galias, sufleruojate agresyvesnius veiksmus?

V. Sinkevičius: Ne, mes, be jokios abejonės, deriname tuos veiksmus ir su taryba. Taryboje, manau, tiek finansavimą galbūt perskirstant funkcijas pavyks šiek tiek padidinti, tiek išplėsti jų galias, kad tie tyrimai, kurie vyksta, jie vyktų galbūt greičiau. Visi tie siūlymai buvo teikti tariantis su konkurencijos taryba.

– Ministre, jums neatrodo, kad kai politikai sukelia visuomenės lūkesčius, turiu omeny pirmiausia kalbant apie kainas, visuomenė dabar turbūt bet kokį rezultatą, išskyrus kainų mažėjimą, laikytų blogu rezultatu. O nė viena iš tų priemonių neužtikrins to rezultato pasiekimo.

V. Sinkevičius: Jeigu jūs visuomenę vadinate žiniasklaidos antraštėmis, tuomet taip. Aš manau, kad visuomenė atsižvelgs ir įvertins vyriausybės pastangas stabilizuoti kainas šalyje, išgryninti žaidimo taisykles. Be jokios abejonės, manau, kad ir rezultatą pamatysime. Atliksime stebėseną, matysime, kaip tos kainos keičiasi.

Virginijus Sinkevičius

Galų gale, aš manau, kad ir tiem patiem prekybos tinklam turbūt atsibodo nuolat būti tiem, kurie yra kaltinami. Dabar vyriausybė, jos įgaliota institucija, stebės kainas, kainodarą, mes matysime, kur vis dėlto yra tie pokyčiai, ir galima bus kalbėti. Nes iki šiol žmonėms buvo kalbama, kad yra infliacija ir dėl to kainos didėja. Detaliai neaiškinant. Aš manau, kad buvo pribrendęs reikalas peržiūrėti reguliacinę, administracinę naštą. Galų gale, kaip konkurencijos teisė veikia mūsų šalyje ir išgryninant tas taisykles.

– Dar vienas dalykas. Ką veiks valstybės siųsti slapti pirkėjai?

V. Sinkevičius: Slapti pirkėjai užtikrins, kad paskelbta viena ar kita prekė, esanti pigesnė, kaina nurodyta, jinai tikrai atitiks tai, kas paskelbta viešai, kad jinai iš tiesų yra parduotuvės lentynoje.

– Kas jus paskatino tai daryti? Jūs įtariate, kad Statistikos departamentui prekybos tinklai meluoja?

V. Sinkevičius: Sakykime taip, kad turi būti kontrolės mechanizmai valstybėje, kurie veiktų. Na, ir valstybė turi turėti galių patikrinti vis dėlto, ar teikiama informacija yra iš tiesų teisinga. Net neabejoju, kad taip ir bus. Slaptas pirkėjas yra vienas iš būdų įsitikinti, kad vartotojas nėra apgaunamas.

– Jei jūs eikvojate mokesčių mokėtojų resursus, siunčiate slaptus pirkėjus, vadinasi, jūs turite tam tikrų įtarimų, kad prekybos tinklai Statistikos departamentui nurodo netikslią informaciją.

V. Sinkevičius: Aš manau, kad mokesčių mokėtojų pinigus mes naudojame tam, kad apsaugotume vartotoją. Tai yra tą patį mokesčių mokėtoją. Papildomų didelių resursų slaptas pirkėjas tikrai nepareikalaus, o tai užtikrins galų gale ir visiems laikams paneigs tuos mitus, kad galbūt yra sukčiaujama. Kai žmonėms pasakoma, kad kainos per tuos kelerius metus augo kelis procentus, girdime žmonių nepasitenkinimą, kad tai tikrai nėra tiesa.

– Gal nuo tų slaptų pirkėjų ir pradėkime, kurie patikrins, ar kainos, nurodomos Statistikos departamentui, atitinka realybę. Kaip jūs tai vertinate, pone Vilimai?

L. Vilimas: pradėsiu nuo to, kad iš pradžių pasveikinsiu ministrą ir jo komandą, kad per tokį, mano supratimu, beprecedentį skirtą trumpą laiką paruošti visą peržvalgą, projektus, juos aptarti su partneriais, su mūsų organizacijomis, man tai atrodė nerealu, bet jie tą padarė.

– Šį šešiolikos punktų planą jūs turite omeny.

L. Vilimas: Taip, jis buvo pradiskutuotas, jame buvo daug daugiau, bet įstatymo projektai, kurie yra įregistruoti, antrindamas ministrui galiu pasakyti, tikrai matome, kad jie nukreipti į konkurencinės aplinkos stiprinimą ir skaidrinimą. Tam tikrų sąlygų galbūt ir mažiesiems lengvinimą. Taip pat labai svarbu, ką mes ne vienus metus kartojome, pačios konkurencijos tarybos galių stiprinimą, neatsiribojant, nežinau, bus ar nebus, čia valstybės biudžeto klausimas, finansavimo didinimą. Ant popieriaus visada matėme, kad konkurencijos taryba turi labai plačius įgaliojimus, jai suteikti dar didesni įgaliojimai. Bet jei nėra resursų...

– Taupykime laiką, pone Vilimai. Dėl slaptų pirkėjų.

L. Vilimas: Dėl slaptų pirkėjų, matote, jeigu kaina čekyje ir lentynoje neatitinka, tai jau tas reglamentavimas, man atrodo, 15 metų galiojantis, ir tai yra tam tikras pažeidimas vartotojų teisių apsaugos srityje ir tai prižiūri Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Kiekvienais metais kiekvienas tinklas yra nubaudžiamas. Bėda buvo su baudomis, kurios iš tiesų buvo neadekvačiai didelės. Už kelių centų skirtumą ir tuo pačiu išsisprendimą su pirkėjais. Siūlymai sutvarkyti tai, įvertinti, kur yra piktybinis piktnaudžiavimas ir įmonės sprendimas apgauti, ir kur yra žmogiška klaida, kad nespėjo etiketės pakeisti, buvo labai svarbu. Tas irgi, tiek su Prezidentės pataisom, tiek su ūkio ministerijos iniciatyva yra taisoma, ir mes tą sveikiname.

Laurynas Vilimas

– Kitas dalykas, kas plačiai aptarinėjama irgi, suprask, didinant konkurenciją, mažinant kainas, yra naujų prekybos tinklų kvietimas. Premjeras parašė daug laiškų. Kol kas atsiliepė, kaip suprantu, tie prekybos tinklai, kurie čia ir veikė, tiesiog atidarys naujų parduotuvių. Kaip jūs tai vertinate, ponia Skyriene?

R. Skyrienė: Manau, pirmiausiai labai sudėtinga pakviesti investuotoją paraleliai labiau kontroliuojant tą sritį, į kurią tu kvieti. Ministras, manau, man pritars. Mes viešai deklaruojame, kad visi prekybos tinklai blogi, visi susitarimus naudoja, kainos didelės ir mes čia padarysim. Tai koks normalus prekybos centras eitų į tokią aplinką, kurioje jie yra paskelbti viešai patys blogiausi? Manau, kad čia buvo turbūt, per tą skubėjimą prasilenkta su logika.

– Kaip jūs vertinate pasigyrimą atėjimu naujo tinklo?

R. Skyrienė: Na, čia aš sakyčiau premjero patarėjams priekaištus. Manau, negalima paleisti premjero neparengto.

– Buvo pakištas Ministras Pirmininkas, jūsų nuomone?

R. Skyrienė: Nenoriu sakyti to žodžio „pakištas“.

– Kažkas nepadarė namų darbų?

R. Skyrienė: Ministras Pirmininkas turėjo būti informuotas, kas tai per investuotojas, kad jis jau čia yra ir kad jis plečia savo veiklą. Niekada nenoriu kaltinti vadovo už tai, ko nepadarė jo komanda.

– Apskritai, kalbant apie prekybos tinklo atėjimą į tokio dydžio rinką, kaip Lietuva, tokios konkurencijos rinką, galime vertinti kaip labai konkurencingą ar mažiau, priklausomai nuo atskaitos taškų. Bet pvz., prekybos tinklas „Lidl“. Jis, bijau pameluoti, turbūt penkerius metus, jei ne daugiau, prieš pirmos parduotuvės atidarymą įkūrė čia bendrovę, investavo į nekilnojamą turtą, tyrė srautus, sankryžas, žmonių judėjimus, ir daugybę kitokių dalykų, ką daro prekybos tinklai profesionaliai, pirko daug sklypų, kai kuriuos pardavė. Vyko rimtas procesas. Ateidinėjo rimta organizacija. Ar jūsų nuomone galima, parašius laiškus, tikėtis rezultato iki pirmų šviežių bulvių?

R. Skyrienė: Iki pirmų šviežių bulvių tikrai ne, bet nenorėčiau sakyti, kad premjeras neturi kviesti investuotojų investuoti valstybėje. Tai yra akivaizdu. Labai gerai, kad jis kviečia. Vieną dieną tai iš tikrųjų gali išvirsti į investicijas, juk niekad nežinai. Kai kurie didieji centrai gal net nepasižiūrėdavo, kad yra tokia Lietuva. Staiga jie gauna laišką iš premjero, kuris kviečia atvykti ir investuoti. Ką gali žinoti.

Nenoriu pasakyti, kad čia blogai, kad jis pakvietė. Galbūt laikmetis tas, tuo pačiu metu stengiantis užveržti kaklą esantiems, kviesti naujus žaidėjus. Tuo labiau, prisiminkime, kodėl pas mus ilgai dominavo vietiniai investuotojai. Todėl, kad mūsų vietinis mažmeninės prekybos tinklas buvo labai stiprus. Ir, aš manau, didieji investuotojai tik pasižiūrėdavo, ir sakydavo: ten sunku bus įsiterpti. Ką darė ir „Lidl“, pažiūrėkit, kiek laiko jis matavosi. Labai abejočiau, kad tikrai pasiseks pritraukti kažkokį didelį tarptautinį veikėją mažmeninės prekybos srityje...

– Bet viduj perorganizuoti taisykles...

R. Skyrienė: Taip, galbūt, kai bus aiškesnės tos taisyklės, galbūt kažkas ir tikrai susigundys.

– Ministrui būtų tas pats klausimas. Ūkio ministerijai yra pavaldi „Investuok Lietuvoje“ įstaiga, kuri didelės dalies verslo bendruomenės nuomone, dirba gerai arba labai gerai. Turbūt akivaizdu, kad rezultatai, ypač tokių didelių investuotojų kaip prekybos tinklai, tikėtis kažkokių greitų rezultatų būtų naivu, čia tiesiog politinis populizmas?

V. Sinkevičius: Mes turime premjerą, pasisakiusį, kad jis tikisi, kad rytoj ateis. Manau, premjero žinia, kad jis kviečia užsienio investuotojus investuoti Lietuvoje, kad valstybėje yra tam sudaromos sąlygos, galų gale šalies reklama, kurios mums labai trūksta...

– Premjeras kalbėjo, kad tikiu, jog artimiausiu metu bus rezultatų, kol kas tų rezultatų nėra, artimiausias laikas yra reliatyvi sąvoka...

V. Sinkevičius: Manau, šios vyriausybės darbai, daromi dabar, bus įvertinti po kurio laiko.

– Kalbate kaip Andrius Kubilius.

V. Sinkevičius: Dabar jie susiduria su labai daug kritikos, bet manau, vėliau bus įvertinta ir tas pajamų didėjimas, ir, galų gale, verslo aplinkos peržiūrėjimas, kur valstybė buvo ir po kiek laiko kur ji atsirado dėl tos pačios verslo aplinkos.

– Tik nepasakėte, kad apie tai rašys vadovėlius. Andrius Kubilius pabaigdavo tuo dažniausiai.

V. Sinkevičius: Dėl tų pačių prekybos tinklų, manau, premjeras pasielgė labai teisingai pakviesdamas, pasakydamas, kad yra tokios galimybės. Vienas, galų gale, investuotojas taip pat atsiliepė. Nepamirškime, kad jis buvo mažasis akcininkas, jis susitinka su premjeru, yra informuojamas, ir informuoja premjerą apie savo planus investuoti, jis informuojamas apie tuos pačius pakeitimus, kurie vyksta. Aš manau, kad tai yra labai pozityvi žinia apskritai užsienio investuotojams, kad tokie dalykai vyksta Lietuvoje.

Nepamirškime, kad mes esame žiaurioje konkurencinėje kovoje visame centrinės rytų Europos regione. Tie „Doing Business“ reitingai, konkurencingumo reitingai, ar tie patys susitikimai su investuotojais, mums yra kiekvienas svarbus. Aš stengiuosi nuolat rasti laiko susitikti, vakarieniauti, kalbėti, pristatyti šalį, nes kova yra tikrai didžiulė ir premjero žinutė nėra negatyvi. Tai, kad premjeras deda pastangas, kaltinti jį dėl to, na, manau...

– Mes nekaltiname, mes klausiame, ar tokiu būdu nėra keliami nepagrįsti lūkesčiai visuomenei.

R. Skyrienė: Dar vienas teigiamas dalykas iš šito premjero pasakymo apie plėtrą „Iki“, centras, kuris čia yra, nežiūrint visų ribojimų, nutaria plėstis. Tai pozityvu. Tik tai, kad tai buvo nušviesta taip keistai, ta žinutė išėjo tokia keista...

Rūta Skėrienė

– Pone Vilimai, apie laiškus ir jų galimybes tapti kūnu.

L. Vilimas: Be abejo, tokį veiksmą, aš antrinu Rūtai ir ministrui, tokį veiksmą atlikęs premjeras nepadarė nieko blogo, tai yra pozityvu kviesti investuotoją. Tačiau dabar matau visą kontekstą ir galiu pasvarstyti. Jeigu šita situacija, šita diskusija ir visas premjero siekis ir rašymas tų laiškų būtų įvykęs prieš tą įvykį, kai Konkurencijos taryba neleido susijungti „Rimi“ ir „Iki“ tinklui, nes investuoti Lietuvoje galima kaip „Lidl“, natūraliai plečiantis ir statant parduotuves, arba nusiperkant kitą tinklą ir taip užsienio kapitalas ateina su infrastruktūra ir pan. Jiems nebuvo leista. Tos priežastys pamirštos, jau nediskutuotinos. Iš tiesų tie užsienio investuotojai, tikrai šiai dienai sako, žinau, kad tai buvo valstybės sprendimas, ta prasme, politinis. Galbūt taip nebuvo, bet jų tokia...

V. Sinkevičius: Konkurencijos tarybą, jos vadovą aš labai gerbiu jo kompetenciją, jo komandos kompetenciją, ir tai tikrai nėra ta institucija, kuri pasiduotų politikų spaudimui...

L. Vilimas: Bet ką noriu pasakyti, kas ką bepasakytų, rinka yra perpildyta, mažėjanti, mes turime tik du, beveik tris, bet tik du augančius miestus skaičiumi, visa kita Lietuvos dalis mažėja. Ką tai reiškia mažmenai, kad tos parduotuvės, kurios stovi regionuose, anksčiau ar vėliau joms reikės užsidaryti, nes ten nebus verslo, jos savęs neišsilaikys, ir dabar jau kai kurios neišsilaiko, didieji miestai jas išlaiko. Struktūros mažmeninės žinojimas, kas vyksta, demografiniai pokyčiai taip pat yra vertinami kiekvieno investuotojo ir kiekvieno jau esančio. Tai aišku, kviečiant investuotojus, reikia parodyti, kaip tu jiems padėsi prie tokių sąlygų, atversi galimybes, mažinsi biurokratinę naštą.

Antrindamas Rūtai sakau, kad kontekstas, kuriame viskas blogai, jūs blogi, ateikit, užsieniečiai, investuokit, nes mes norime, kad jūs pigiai pardavinėtumėt... Investuotojai nori pardavinėti brangiai, nes jie nori uždirbti. O ateiti į rinką, kurioje viskas nuspausta ir bandoma prikviesti tam, kad būtų pigiau. Žinutė nelabai teisinga, manyčiau, bet pati iniciatyva ir idėja yra sveikintina.

– Vaučeriai, talonai, ar kaip juos bevadintume, kurių, trumpai reziumuojant, žmonės galėtų įsigyti kažkokioj prekybos vietoje, tarkime, už 8 eurus vaučerį, kuris turėtų dešimties eurų perkamąją galią, tuos du likusius vadinamus nuolaidos eurus sumokėtų kiti mokesčių mokėtojai...

R. Skyrienė: Aš norėčiau paklausti, kas sumokės tuos du.

L. Vilimas: Paklauskim to, kas inicijavo. Nes dabar tiek Ūkio ministerija, tiek Finansų ministerija dabar kaip ir kratosi viešoje erdvėje.

– Ministre, tai, jūsų nuomone, gera idėja?

V. Sinkevičius: Nenorėčiau komentuoti, nes tai yra. Žinote, kartais pati blogiausia tiesa yra baisiau už fantaziją. Šiuo metu aš tai matau, kad mintis apsipina įvairiomis fantazijomis, ir kuo toliau, tuo ji virsta baisesne. Susilaikysiu nuo komentarų. Ūkio ministerija parengė labai tikslų 16 punktų planą dėl reguliacinės ir administracinės naštos, taip pat įstatyminius pakeitimus Konkurencijos tarybos galių stiprinimui. Čia turbūt aš plačiau nenorėčiau komentuoti. Jokių konkrečių registruotų siūlymų nemačiau ir man komentuoti antraštes ar gandus yra labai sudėtinga.

Virginijus Sinkevičius

– Nepaisant to, kad juos skelbtų Vyriausybė.

V. Sinkevičius: Na, Vyriausybė viešai neišėjo ir nepristatė tos idėjos. Tai yra, kaip sakiau, viskas diskusijų lygyje ir man vertinti ir komentuoti būtų labai sudėtinga.

– Ponia Skyriene, jūsų nuomone, tokie maisto talonai...

R. Skyrienė: Maisto talonai nėra kažkas nežinomo, jie egzistuoja ir Lietuvoje buvo svarstomi. Bet tie maisto talonai buvo toks, kad darbdavys galėtų įsigyti maisto talonų ir darbuotojas galėtų eiti į tuos kelis restoranus, kurie dirba toje programoje, kur galėtų juos išleisti. Bet kad kažkas dengtų dalį tos sumos, aš kažkaip tokio nesu girdėjusi. Žinau maisto talonus bedarbiams, socialinės paramos reikalingiems žmonėms, kur duoda talonus vietoj pašalpos.

– Net socialiniai darbuotojai regionuose būna, sumoka už maistą, atneša čekį, ir žmogui, kuris turi priklausomybių tarkime nuo alkoholio, belieka tiesiog nueiti į parduotuvę, pasiimti natūra produktus. Taip daro socialiniai darbuotojai, žinodami, kad yra rizika pragerti pinigus. Pone Vilimai, toksai sprendimas ar siūlymas, kuriuo siekiama paskatinti verslą regionuose – vienas iš tikslų, antras – spausti kainas žemyn. Ar tokius rezultatus galima pasiekti dalinant maisto talonus, jūsų nuomone?

L. Vilimas: Iš to, kaip ta idėja pateikta, mes matėm tik viešus pasisakymus, nematėme projektų, ir vėlgi, nenoriu kurti, kas kaip būtų, bet iš pristatytos medžiagos ir to, ką šiandien perskaičiau viešojoje erdvėje...

– Na, 15min. šiandien skelbė apie nutekėjusią analizę, atliktą žemės ūkio ministerijai. Juk analizė neatliekama šiaip...

L. Vilimas: Ir kas su ja susipažino, nesikartodamas sutinku su absoliučiai visais punktais, kurie iš esmės yra klausimai ir dvejonės, nes iš esmės nėra atsakyta. Yra idėja, bet jos mechanizmo įgyvendinimas kelia daug klausimų ir matosi, kad ten įvardijamos galimos neigiamos pasekmės. Ir mums labai sudėtinga, kaip organizacijoms, komentuoti tai, kas yra pasakyta. Pamatykime projektą.

– Ūkio ministerijos atveju parašyta juodu ant balto, jūs turite turinį, matote, kaip tai gali virsti įstatymų projektais...

R. Skyrienė: Taip, bet paliekamos tik keturios dienos komentarams...

– Na, bet kaip suprantu, prieš tai buvo laiko diskutuoti...

R. Skyrienė: Mes neturėjom, nežinojom, mums net neatsiuntė prezentacijos, kuri buvo daroma. Pirmą kartą susidūriau su tokiu informacijos slapstymu.

L. Vilimas: šis atvejis buvo unikalus, iš tiesų. Čia buvo iš greičio, buvau tam posėdy, nes buvo pasakyta lapkričio 1 d. atnešam projektą.

– Ministre, iš kur atsiranda tokios vaučerių idėjos? Čia klausimas jums ne kaip ministrui, o kaip politikui. Kaip partijos vicepirmininkui, ministrų kabineto nariui.

V. Sinkevičius: kaip bet kurios partijos, kaip Lietuvos Respublikos piliečiui, galų gale. Aš galiu pasakyti labai paprastai: netgi diskutuojant tą planą šešiolikos punktų, pradžioj jų buvo virš aštuoniasdešimties, vėliau sumažinta iki penkiasdešimties... Natūraliai, vyksta susitikimai su asociacijomis, asocijuotomis struktūromis, kai kurios yra labai regioninės, nišinės, susiduria su labai skirtingomis problemomis, atneša savo sprendimus, ir reikia juos tikrinti, žiūrėti, ar tai įmanoma galų gale įstatymuose įteisinti. Nes labai dažnai geros idėjos nuskamba kalbant žodžiu, bet popieriuje, deja, jos negali atsidurti ir būti įgyvendintos. Aš manau, kad tai buvo eilinis, sakykim, pasitarimas, ir iš jo virto į galbūt idėją, kuri kažkam pasirodė patraukli...

– Bet premjeras apie tai kalbėjo viešai, štai kur yra...

V. Sinkevičius: Na, bet premjerui buvo užduodamas klausimas, premjeras niekada nevengia atsakyti į klausimus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (241)