Tyrimo duomenimis, kas dešimtas teigia pats patekęs į finansinių sukčių pinkles ir praradęs pinigus, o daugiau negu ketvirtadalis (28 proc.) nurodo tarp šeimos narių, draugų ir pažįstamų esant bent vieną, kuris tapo sukčių auka.
„Finansinio sukčiavimo mastams Lietuvoje nemažėjant netrukus galime peržengti liūdinančią ribą, kai daugiau negu pusė gyventojų ar jų artimieji bus susidūrę su sukčiais. Akivaizdu, kad svarbu ir toliau visomis išgalėmis ugdyti visuomenės finansinį ir skaitmeninį raštingumą šioje srityje. (...) Svarbu žinoti, kad finansiniai sukčiai vasarą neatostogauja“, – pabrėžia Vilija Nausėdaitė, SEB banko valdybos narė, Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė.
SEB banko atstovė primena, kad geriausia apsauga nuo sukčiavimo yra atidumas ir sąmoningumas.
Kad išvengtumėte nusikaltėlių pinklių, prieš atlikdami bet kokius veiksmus, susijusius su mokėjimais internetu ar bet kokių duomenų pateikimu įvertinti, ar pirkimas, mokėjimas internetu, prisijungimas prie interneto banko vyksta jūsų pačių iniciatyva.
Jei tai vyksta įsiterpiant kitam asmeniui, svarbu įvertinti , ar su jumis susisiekęs asmuo jus spaudžia, ragina skubėti, prašo kažkur prisijungti ar atlikti mokėjimą kuo greičiau.
Taip pat svarbu, kokiu būdu norėjote pervesti pinigus: SMS žinute, el. laišku ar kitokiu būdu gavę nuorodą į kokią nors svetainę.
Anot V. Nausėdaitės, per pirmą šių metų ketvirtį dažniausiai sukčiai gyventojų lėšas viliojo netikromis SMS žinutėmis, apgaulingais skambučiais, apsimesdami banko ar kitos institucijos darbuotojais bei investicijų specialistais, siūlančiais neva pelningas uždarbio galimybes.
SEB banko užsakymu tyrimą šių metų balandį atliko bendrovė „Norstat LT“. Apklausoje dalyvavo 1 000 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
