„Nors priimdami finansinius sprendimus esame linkę labiausiai pasitikėti savo pačių patirtimi, ketvirtadalis apklaustųjų sako, kad kliaujasi ir internete randama informacija. (...) Bene paprasčiausia patikimos informacijos ieškoti oficialiuose finansinių institucijų kanaluose, kurių aktualumas, kaip rodo tyrimas, išaugo“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Tyrimas atskleidžia, kad priimant finansinius sprendimus bankų pateikiama informacija kliaujasi 21 proc. respondentų. Tai – 4 proc. punktų didesnė dalis nei 2021 m. Vos daugiau apklaustųjų – 24 proc. – sako pasitikintys pažįstamų rekomendacijomis.
Tarp viešosios informacijos kanalų, kuriuose gyventojai ieško informacijos apie taupymą ir investavimą, respondentai nurodo dažniausiai sekantys žiniasklaidos pateikiamą informaciją (32 proc.). Palyginti su 2021 m., žiniasklaidos populiarumas augo 3 proc. punktais.
Antroje vietoje rikiuojasi specializuoti vietiniai informacijos šaltiniai (25 proc.), trečioje – nuomonės lyderiai socialiniuose tinkluose (21 proc.). Sekantys jų pateikiamą informaciją apie taupymą bei investavimą nurodo 6 proc. punktais mažiau respondentų nei 2021 m.
Beveik pusė (48 proc.) gyventojų teigia, kad grąža nuo jų indėlio yra svarbus aspektas renkantis, kaip investuoti ar taupyti savo lėšas. Antroje vietoje pagal populiarumą – paslaugų tiekėjo reputacija, jį įvardijo 42 proc. respondentų. Tačiau, palyginti su 2021 m., šis aspektas svarbus 13 proc. punktų mažesnei daliai gyventojų.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2023 m. liepos 4–24 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
Apklausoje dalyvavo 1013 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja 18–75 metų amžiaus gyventojų nuomones ir vertinimus.
