„Mažos ir vidutinės Lietuvos įmonės inovacijoms ir investicijoms skiria daugiau dėmesio negu kitų dviejų Baltijos valstybių bendrovės, bet šis dėmesys nėra labai didelis visose trijose šalyse. (...) Bendrai vertindami Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių padėtį matome, kad erdvės ir galimybių įmonių konkurencingumui didinti yra gana daug, tačiau bendrovės šio potencialo nesiima visapusiškai išnaudoti“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad tik apie ketvirtadalis mažų ir vidutinių įmonių Baltijos šalyse suteikia galimybę savo prekių ar paslaugų klientams įsigyti internetu. Iki 7 proc. įmonių tikina ketinančios diegti elektroninės prekybos sprendimus šiemet.
„Suprantama, kad daugelis įmonių gali sėkmingai veikti ir neturėdamos elektroninių parduotuvių, ne visiems verslams apskritai gali būti prasminga žengti į elektroninę prekybą. Kita vertus, didelei daliai bendrovių, ypač toms, kurios veikia „verslas vartotojui“ (B2C) segmente ir aktyviai prekiauja, elektroninė prekyba yra dar vienas, neretai – labai svarbus būdas pasiekti klientus. Pandemija išmokė, kad patogios ir įvairios galimybės atsiskaityti už prekes ir paslaugas, taip pat – skaitmeniniai pardavimo kanalai yra daugelio šiuolaikinių įmonių sėkmės veiksnys“, – pabrėžia SEB atstovė.
Tyrimo duomenimis, ketvirtadalis (27 proc.) mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių prognozuoja šiems metams baigiantis apyvartą būsiant kuklesnę negu 2022 metų pabaigoje. Beveik du trečdaliai (61 proc.) šalies įmonių tikisi apyvartą šiemet augsiant iki 15 proc., apie dešimtadalis – daugiau negu 15 procentų.
Baltijos šalių verslo perspektyvų tyrimą atliko SEB bankas, balandį apklausęs 1787 mažas ir vidutines įmones Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
