Apklausos duomenimis, papildomai uždirbantys iki 50 eurų per mėnesį nurodo 29 proc. gyventojų, 17 proc. sako, kad papildomos jų pajamos sudaro 51–100 eurų per mėnesį. Didesnę – 101–200 eurų per mėnesį siekiančią papildomo uždarbio sumą nurodo sako gaunantys 15 proc. respondentų. Tai, kad papildomai užsidirba 401–800 eurų ar daugiau nei 800 eurų per mėnesį, teigia po 4 proc. gyventojų.
„Šįmet, palyginti su 2021 m., padaugėjo mažesnes papildomo uždarbio sumas uždirbančių gyventojų. Pagrindinė mažėjančių papildomų pajamų priežastis yra tai, kad gyventojai tam skiria mažiau laiko. Viena vertus, lyginame rezultatus su pandemijos metais, kada daliai dėl sumažėjusių pagrindinių pajamų teko ieškoti papildomo uždarbio galimybių.
Kita vertus, gerėjančios gyvenimo sąlygos ir augantys atlyginimai sudaro galimybes pakankamai patogiai gyventi, neieškant papildomų pajamų šaltinių“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Skiria mažiau laiko
Tyrimas taip pat atskleidė, kad papildomam uždarbiui gyventojai yra linkę skirti nuo 5 iki 10 val. per savaitę.
„Didžioji papildomai uždarbiaujančiųjų dalis (43 proc.) šiai veiklai skiria iki 5 valandų per savaitę. Tiek laiko papildomam uždarbiui skiriančių dalis, palyginti su 2021 m., padidėjo beveik 10 proc. punktų“, – komentavo J. Cvilikienė.
Papildomam uždarbiui skiriantys 5–10 valandų per savaitę teigia 24 proc. respondentų, 19 proc. sako, kad tam skiria daugiau nei 10 val. per savaitę.
Kaip rodo tyrimo duomenys, vis mažesnė gyventojų dalis apskritai yra suinteresuota papildomu uždarbiu – 27 proc. gyventojų nurodo, kad per praėjusius metus papildomai neuždarbiavo ir tai jų nedomina. 2021 m. taip teigiančių buvo gerokai mažiau – 15 proc.
„Tendenciją, kad vis mažiau gyventojų svarsto apie galimybę papildomai užsidirbti, stebime jau nuo 2017 m. Tais metais sakiusių, kad papildomai neuždarbiavo ir užsidirbti papildomai jie nenorėtų buvo vos 9 proc.“, – pažymi J. Cvilikienė.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2023 m. birželio mėn. pabaigoje atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1012 respondentų nuo 18 iki 75 metų.
