Vis dėlto, SEB bankų Baltijos šalyse atlikta didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių finansų vadovų apklausa atskleidžia, kad Lietuvos verslo atstovai demonstruoja kur kas didesnį pasitikėjimą savo bendrovių perspektyvomis negu kitų dviejų Baltijos valstybių verslininkai.
Daugiausiai susirūpinimo dėl prastėjančių veiklos rezultatų išreiškė Latvijos įmonės: 86 proc. tyrimo dalyvių prognozuoja, kad jų bendrovių EBITDA mažės, 18 proc. mano mažėjimą būsiantį didesnį negu 20 procentų. Įmonių pelningumą mažėsiant prognozuoja bemaž 3 iš 4 Estijos įmonių.
Įmonės mano infliaciją išliksiančią aukštą
„SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad ateinančiais metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP augs minimaliai, o euro zonos ekonomikos aktyvumas apskritai smuks. Didžiausią grėsmę Baltijos šalims kelia prastėjanti situacija eksporto rinkose ir didesnė negu kitose šalyse energijos išteklių ir kitų prekių bei paslaugų kainų infliacija, kuri viršija namų ūkių pajamų pokytį.
Tokią padėtį gerai atspindi didžiųjų Baltijos šalių įmonių apklausos rezultatai: dauguma verslininkų kitais metais prognozuoja prastesnius veiklos rodiklius, didelė dalis mano, kad aukštos energijos ir žaliavų kainos toliau liks vienu pagrindinių veiklos iššūkių.
Kita vertus, gali būti, kad mažėjant ekonomikos aktyvumui, žaliavų paklausa mažės ir tai darys neigiamą įtaką jų kainai. Tačiau tokiu atveju įmonėms daugiau problemų kels nebe sąnaudų, o pajamų pokyčiai“, – komentuoja Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.
Baltijos šalių įmonės prognozuoja infliaciją išliksiančią itin aukštą. Penktadalis Latvijos bendrovių finansų vadovų mano, kad per artimiausius metus prekių ir paslaugų kainos jų atstovaujamuose sektoriuose kils daugiau negu 20 procentų. Lietuvoje ir Estijoje tokio kainų augimo laukia atitinkamai 15 ir 9 proc. apklaustųjų. Kas antros didelės Latvijos įmonės finansų vadovas mano kainas kilsiant nuo 10 iki 20 proc., o Lietuvoje ir Estijoje tokio augimo tikisi 4 iš 10 apklaustųjų.
Kita vertus, dalis įmonių tikisi kainų mažėjimo. Jį prognozuoja 11 proc. Estijos ir 9 proc. Latvijos bendrovių finansų vadovų. Lietuvoje veikiančio verslo atstovai šiuo požiūriu mažiausi optimistai – kainų mažėjimo tikisi vos 3 iš 100 respondentų.
Paklausos tendenciją optimistiškiausiai vertina Lietuvos verslas
Nedaug optimizmo verslininkai išreiškė ir vertindami tiekimo grandinių perspektyvas. Visų trijų Baltijos šalių verslo atstovų nuomone, didžiausia su tiekimu susijusi problema bus išliksiančios didelės žaliavų ir dalių kainos.
Šiek tiek daugiau negu penktadalis Lietuvos ir Latvijos respondentų mano, kad ateinančiais metais iššūkis išliks ilgi prekių ir žaliavų pristatymo terminai. Kad situacija visose tiekimo grandinės dalyse per artimiausius metus gerės tikisi tik 14 proc. Estijos, 12 proc. Lietuvos ir 8 proc. Latvijos bendrovių finansų vadovų.
Beveik pusė Baltijos šalių bendrovių tikisi, kad paklausa jų prekėms ir paslaugų paklausa per artimiausius 12 mėnesių išliks stabili. Vis dėlto, kone 40 proc. Estijos ir 38 proc. Latvijos įmonių prognozuoja paklausos mažėjimą.
Kiek optimistiškiau galimus pokyčius vertina Lietuvos įmonių finansų vadovai: beveik ketvirtadalis (24 proc.) mano, kad jų prekėms ir paslaugoms paklausa mažės, bet tiek pat tikisi ir jos augimo. Tokį pat optimizmą išreiškė tik apie 18 proc. Estijos apklaustųjų ir vos 1 iš 10 Latvijos įmonių atstovų.
Didžiųjų Baltijos šalių įmonių veiklą ir planus ateinančiais metais veiks ir augančios palūkanų normos. Tiesa, tyrimo dalyviai tikisi šį poveikį nebūsiant kritišką: panaši dalis, 76-78 proc. įmonių visose trijose valstybėse dėl augančių palūkanų normų neketina keisti ar atsisakyti investicijų planų. Vis dėlto, apie penktadalį dalyvavusių apklausoje pripažįsta, kad pabrangęs skolinimasis skatins įmones koreguoti investicijų apimtis.
SEB bankas tyrimą atliko šių metų rugsėjį. Tyrimo metu apklausti 255 banko klientai, didžiausių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikiančių bendrovių finansų vadovai. Jų atstovaujamų įmonių metinė apyvarta viršija 20 mln. eurų.
