aA
„Per pastarąjį dešimtmetį 15 proc. turtingiausiųjų šalies gyventojų atiteko 35–40 proc. viso pajamų augimo, tuo metu 15 proc. neturtingiausiųjų atiteko 4–5 proc.“, – sako Vilniaus universiteto mokslininkė Jekaterina Navickė. Jos teigimu, tai yra atsakymas, kodėl žmonės emigruoja ir kodėl žemesnes pajamas gaunantys gyventojai nejaučia augančios ekonomikos poveikio.
© DELFI / Andrius Ufartas

Tokias išvadas J. Navickė pristatė penktadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) vykusioje konferencijoje „Pajamų nelygybė Baltijos šalyse: ką žino tyrėjai ir ką mano gyventojai“.

Pranešimą apie pajamų nelygybę ir jos veiksnius skaičiusi Vilniaus universiteto (VU) lektorė pasakojo, kad nuo 2005 iki 2015 metų neproporcingai didelė dalis viso pajamų augimo atiteko keliems viršutiniams procentams.

„Didėjančios pajamos savaime nemažina nelygybės“, – pabrėžė ji.

J. Navickė pasakojo, kad po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą didžiausią įtaką pajamų nelygybei turėjo pajamų augimas ir politikos reformos.

„Pagrindinis neigiamas veiksnys, kuris didina nelygybę yra pirminių pajamų augimas. Demografinis poveikis taip pat didino nelygybę, bet mastas yra kiek žemesnis, nei mes tikėjomės. Pagrindinis veiksnys, kuris padėjo sumažinti, stabilizuoti situaciją, buvo politikos reformų poveikis“, – sakė mokslininkė.

Ji dėstė, jog laikotarpį iki 2008/09 metų pasaulinės finansų krizės galima pavadinti dosnumo laikotarpiu socialinės apsaugos srityje.

Tuo metu krizei prasidėjus, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pastebėti panašūs fiskalinės konsolidacijos paketai.

„PVM didinimas visose Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje socialinio draudimo įmokų didinimas, mokestinių lengvatų mažinimas. Įvesti turto mokesčiai Latvijoje ir Lietuvoje.

Išmokų, pensijų ir viešojo sektoriaus algų apkarpymai arba užšaldymas. Bendra konsolidacijos paketo apimtis didžiausia Latvijoje. Mokestinės priemonės dominavo Estijoje su išmokų konsolidacija. Pagrindinis perskirstomasis poveikis – per socialines išlaidas“, – pasakojo J. Navickė.

Jekaterina Navickė
Jekaterina Navickė
© DELFI / Audrius Solominas

Valstybė turi svertus

Pranešimą apie funkcinį pajamų pasiskirstymą skaičiusi VU mokslininkė Aušra Razgūnė sakė valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų mažėjimas neigiamai veikia darbo pajamų dalis Lietuvoje ir Latvijoje.

„Valstybė turi galių paveikti darbo pajamų dalies kritimą, tačiau svarbu suprasti, kad didelis perskirstymas pats savaime nėra gyventojų gerovės rodiklis“, – sakė ji.

A. Razgunė pažymėjo ir tai, kad profesinės sąjungos Lietuvoje yra palyginti silpnos: vienija mažiau nei 20 proc. darbuotojų, o tai silpnina darbuotojų derybines galias.

Mokslininkė taip pat ištyrė importo ir eksporto įtaką darbo pajamoms, kuri pasirodo esanti neigiama.

„Prekybos deficitas globalizacijos procese rodo užsienio prekių sąlyginį dominavimą vidaus rinkoje, kuris mažina vietinių produktų paklausą bei vietinių darbuotojų darbo užmokestį“, – sakė A. Razgunė.

Pranešėja pažymėjo, jog neigiamai darbo pajamų dalį Lietuvoje veikia ir šešėlinė ekonomika.

„Ji mažina valstybės priimamų perskirstymo politikos sprendimų įtaką ekonomikai, pavyzdžiui, per mažesnį mokesčių surinkimą“, – paaiškino ji.

Apibendrindama A. Razgunė teigė, jog pajamų pasiskirstymo pokyčiai tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų daro įtaką ne tik bendram šalies ekonomikos augimui, bet ir kiekvieno gyventojo pajamoms.

„Atliktas tyrimas atskleidė, kad Baltijos šalyse kaip ir daugumoje Europos šalių, darbo pajamų dalis mažėja, o pajamų nelygybė, kuri yra susijusi su disponuojamų išteklių kiekių ir derybinėmis galiomis tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų, auga.

Valstybės perskirstymo politikos peržiūra bei šešėlinės ekonomikos mažinimas yra įvardijami kaip pagrindiniai veiksniai, galintys padaryti tam įtaką“, – konferencijoje sakė A. Razgunė.

Gyventojai nori mažesnės nelygybės

Po konferencijos SADM žiniasklaidai išplatino pranešimą, kuriame cituojama apklausa, rodanti, jog didžioji dauguma Baltijos šalių gyventojų norėtų norėtų skandinaviškos ar net dar lygesnės visuomenės.

„Apie 90 proc. apklaustų lietuvių ir apie 80 proc. estų visiškai sutinka arba sutinka, kad valstybė turi sumažinti pajamų nelygybę. Tai vienas aukščiausių rodiklių tarptautiniuose tyrimuose.

Tik apie 10–15 proc. Baltijos šalių piliečių norėtų gyventi šalyje, kurioje nelygybė tokia, kokia dabar. Nepaisant to, kad per pastaraisiais pokriziniais metais ekonomikos augimas Baltijos šalyse buvo spartus, beveik pusė lietuvių bei latvių ir trečdalis estų teigia, kad jų asmeninės pajamos nepadidėjo.

Tik ketvirtadalis lietuvių ir latvių teigia, kad jos šiek tiek padidėjo (estų – 40 proc.)“, – teigiama pranešime.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Bitkoino vertė krito iki žemiausio per metus lygio (12)

Bitkoino vertė trečiadienį smuko iki žemiausio lygio per metus. Populiariausios kriptovaliutos...

Didžioji Lietuvos nelaimė: ar demografinę duobę padės užpilti statybininkai iš Ukrainos? (380)

Lietuvoje nebeliko ir 2,8 mln. gyventojų – liūdnai skelbia statistikos duomenys. Kiti...

EP pritarė Ignalinos AE uždarymui skirti visą Lietuvos prašomą sumą (74)

Trečiadienį Europos Parlamentas ( EP ) balsavo dėl 2021-2027 m. ES daugiametės finansinės...

Siūlo 20 proc. padidinti akcizą etilo alkoholiui (48)

Sveikatos apsaugos ministrui parlamentarui Aurelijui Verygai pasiūlius 10 proc. padidinti akcizų...

Startuoti „Amazon“ platformoje reikia 5 tūkst. eurų (5)

Prekybos milžinės „ Amazon “ užvaldymas, ko gero, daugelio verslų siekiamybė, mat,...

Top naujienos

Politologas Girnius: manau, kad Skvernelis nekandidatuos (441)

Politologas Kęstutis Girnius , vertindamas dvejus praėjusius šio Seimo kadencijos metus juokavo,...

Dėl laisvės kovojančio Tibeto ypatumai: du broliai dalijasi viena žmona, o šildosi kūrendami mėšlą (61)

Lietuviui pavyko nuvykti į griežtai kontroliuojamą Tibetą, nors ten laisvai keliauti draudžiama....

Britanijos vyriausybė pritarė „Brexit“ susitarimo projektui  paskelbė 585 puslapių „Brexit“ sutarties projektą, papildyta 23.22 (68)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May trečiadienį vakare paskelbė, kad jos...

Orai: ypač šals Rytų Lietuva (2)

Ketvirtadienio dieną šalyje bus dar ganėtinai šilta, tačiau artėjanti žiema apie save mums...

Aistros dėl vaikų paėmimų nerimsta: tėvų forumas reikalauja atšaukti įstatymą (679)

Seime ir toliau narstoma vaiko teisių apsaugos reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija...

„Mirusios“ trenerių draugystės fone Valančiūnas pažvelgė į skaudžiąją NBA realybės pusę (7)

Kyle‘as Lowry ir Jonas Valančiūnas kartu sudėjus praleido net dvylika metų tobulėdami savo...

Cukriniu diabetu suserga ne tik nutukę ir pasyvūs žmonės: Aistė papasakojo, kaip 18 metų gyvena su šia liga (35)

Kas antras pasaulyje diabetu sergančiųjų žmonių nežino, kad turi šią ligą. Lietuvoje...

Kunigas savo parapijiečius šiurpino „Porsche“ automobiliu, kurį traukė įkinkyti mažamečiai vaikai (66)

Maltos Gozo salos kunigas, sukėlęs nemenką skandalą savo sprendimu po parapiją pasivažinėti...

Psichologė išskyrė 7 mąstymo įpročius, kurie nėra teisingi, bet daro įtaką mūsų savijautai (11)

Nepaisant patirčių, amžiaus ar statuso, visus žmones retkarčiais aplanko mintys, kurios ne visada...

Skandalingasis rusų milijonierius už dyką atiduoda Kurtinaičio treniruoto klubo akcijas Rusijoje paskelbtas bankrotas (4)

Skandalingais pareiškimais ir elgesiu pagarsėjęs rusų milijonierius Dmitrijus Gerasimenka...