„Per pastarąjį dešimtmetį 15 proc. turtingiausiųjų šalies gyventojų atiteko 35–40 proc. viso pajamų augimo, tuo metu 15 proc. neturtingiausiųjų atiteko 4–5 proc.“, – sako Vilniaus universiteto mokslininkė Jekaterina Navickė. Jos teigimu, tai yra atsakymas, kodėl žmonės emigruoja ir kodėl žemesnes pajamas gaunantys gyventojai nejaučia augančios ekonomikos poveikio.
© DELFI / Andrius Ufartas

Tokias išvadas J. Navickė pristatė penktadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) vykusioje konferencijoje „Pajamų nelygybė Baltijos šalyse: ką žino tyrėjai ir ką mano gyventojai“.

Pranešimą apie pajamų nelygybę ir jos veiksnius skaičiusi Vilniaus universiteto (VU) lektorė pasakojo, kad nuo 2005 iki 2015 metų neproporcingai didelė dalis viso pajamų augimo atiteko keliems viršutiniams procentams.

„Didėjančios pajamos savaime nemažina nelygybės“, – pabrėžė ji.

J. Navickė pasakojo, kad po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą didžiausią įtaką pajamų nelygybei turėjo pajamų augimas ir politikos reformos.

„Pagrindinis neigiamas veiksnys, kuris didina nelygybę yra pirminių pajamų augimas. Demografinis poveikis taip pat didino nelygybę, bet mastas yra kiek žemesnis, nei mes tikėjomės. Pagrindinis veiksnys, kuris padėjo sumažinti, stabilizuoti situaciją, buvo politikos reformų poveikis“, – sakė mokslininkė.

Ji dėstė, jog laikotarpį iki 2008/09 metų pasaulinės finansų krizės galima pavadinti dosnumo laikotarpiu socialinės apsaugos srityje.

Tuo metu krizei prasidėjus, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pastebėti panašūs fiskalinės konsolidacijos paketai.

„PVM didinimas visose Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje socialinio draudimo įmokų didinimas, mokestinių lengvatų mažinimas. Įvesti turto mokesčiai Latvijoje ir Lietuvoje.

Išmokų, pensijų ir viešojo sektoriaus algų apkarpymai arba užšaldymas. Bendra konsolidacijos paketo apimtis didžiausia Latvijoje. Mokestinės priemonės dominavo Estijoje su išmokų konsolidacija. Pagrindinis perskirstomasis poveikis – per socialines išlaidas“, – pasakojo J. Navickė.

Jekaterina Navickė
Jekaterina Navickė
© DELFI / Audrius Solominas

Valstybė turi svertus

Pranešimą apie funkcinį pajamų pasiskirstymą skaičiusi VU mokslininkė Aušra Razgūnė sakė valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų mažėjimas neigiamai veikia darbo pajamų dalis Lietuvoje ir Latvijoje.

„Valstybė turi galių paveikti darbo pajamų dalies kritimą, tačiau svarbu suprasti, kad didelis perskirstymas pats savaime nėra gyventojų gerovės rodiklis“, – sakė ji.

A. Razgunė pažymėjo ir tai, kad profesinės sąjungos Lietuvoje yra palyginti silpnos: vienija mažiau nei 20 proc. darbuotojų, o tai silpnina darbuotojų derybines galias.

Mokslininkė taip pat ištyrė importo ir eksporto įtaką darbo pajamoms, kuri pasirodo esanti neigiama.

„Prekybos deficitas globalizacijos procese rodo užsienio prekių sąlyginį dominavimą vidaus rinkoje, kuris mažina vietinių produktų paklausą bei vietinių darbuotojų darbo užmokestį“, – sakė A. Razgunė.

Pranešėja pažymėjo, jog neigiamai darbo pajamų dalį Lietuvoje veikia ir šešėlinė ekonomika.

„Ji mažina valstybės priimamų perskirstymo politikos sprendimų įtaką ekonomikai, pavyzdžiui, per mažesnį mokesčių surinkimą“, – paaiškino ji.

Apibendrindama A. Razgunė teigė, jog pajamų pasiskirstymo pokyčiai tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų daro įtaką ne tik bendram šalies ekonomikos augimui, bet ir kiekvieno gyventojo pajamoms.

„Atliktas tyrimas atskleidė, kad Baltijos šalyse kaip ir daugumoje Europos šalių, darbo pajamų dalis mažėja, o pajamų nelygybė, kuri yra susijusi su disponuojamų išteklių kiekių ir derybinėmis galiomis tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų, auga.

Valstybės perskirstymo politikos peržiūra bei šešėlinės ekonomikos mažinimas yra įvardijami kaip pagrindiniai veiksniai, galintys padaryti tam įtaką“, – konferencijoje sakė A. Razgunė.

Gyventojai nori mažesnės nelygybės

Po konferencijos SADM žiniasklaidai išplatino pranešimą, kuriame cituojama apklausa, rodanti, jog didžioji dauguma Baltijos šalių gyventojų norėtų norėtų skandinaviškos ar net dar lygesnės visuomenės.

„Apie 90 proc. apklaustų lietuvių ir apie 80 proc. estų visiškai sutinka arba sutinka, kad valstybė turi sumažinti pajamų nelygybę. Tai vienas aukščiausių rodiklių tarptautiniuose tyrimuose.

Tik apie 10–15 proc. Baltijos šalių piliečių norėtų gyventi šalyje, kurioje nelygybė tokia, kokia dabar. Nepaisant to, kad per pastaraisiais pokriziniais metais ekonomikos augimas Baltijos šalyse buvo spartus, beveik pusė lietuvių bei latvių ir trečdalis estų teigia, kad jų asmeninės pajamos nepadidėjo.

Tik ketvirtadalis lietuvių ir latvių teigia, kad jos šiek tiek padidėjo (estų – 40 proc.)“, – teigiama pranešime.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daugiau negu pusė Latvijos jaunimo nori per mėnesį uždirbti daugiau kaip 800 eurų (16)

38 proc. Latvijos jaunimo iki 25-ių metų amžiaus norėtų per mėnesį „į rankas“ uždirbti...

„Rimi“ ir „Iki“ sandoris palies kelis šimtus darbuotojų (32)

Prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ susijungimas ir reikalavimas kitiems mažmenininkams...

Ar jau verta ruoštis ekonominei krizei? (117)

Labiausiai turime bijoti laikotarpių, kai nieko nebijome, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis ,...

Bitkoino vertė peržengė 6 tūkst. dolerių ribą (40)

Kriptovaliutas sekančio tinklapio „CoinDesk“ duomenimis, bitkoino vertė penktadienį pirmą...

Grįžus investuotojų optimizmui dėl D. Trumpo mokesčių reformos, JAV akcijų indeksai kyla (3)

JAV akcijos penktadienio prekybos metu kilo, šoktelėjus technologijų ir bankų sektoriams bei...

Top naujienos

Byra dar vienas? Ant Trijų Kryžių kalno atsivėrė plyšys (72)

Gausus lietus pakenkė ne tik Gedimino, bet ir Trijų Kryžių kalnui – pavasarį čia atsivėręs...

Kainų augimas įsibėgėjo: kas dar brangs (141)

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „ Eurostat “ duomenimis Lietuvoje kainos auga...

K. Sobčiak Rusijos prezidento rinkimuose: kam tai paranku? (13)

Vladimiras Putinas apie Rusijos ateitį kalba taip, lyg būtų ne tik esamas, bet ir būsimas...

Orai: iš šaltesnių orų gniaužtų pavyks ištrūkti, tačiau yra vienas bet (5)

Savaitės pradžioje vyraus šaltoki orai , krituliai numatomi tik kai kur. Visgi, antroje savaitės...

Nėščia moteris vos nemirė, kai vaisius „praspyrė“ gimdos sienelę

Viena nėščia moteris praėjusią savaitę vos išvengė mirties, kai jos vaisius...

Išsamius tyrimus atlikę „Raptors“ paviešino J. Valančiūno traumos detales (2)

Vėlyvą sekmadienio naktį Lietuvos laiku Toronto „Raptors“ ekipa išplatino pranešimą spaudai...

Šeimos krizę išgyvenantis A. Šedžius prabilo apie žmonos pasirinkimus: aš taip nedaryčiau (38)

Visai neseniai Lietuvą apskriejo žinia - Andriaus ir Monikos Šedžių šeimą ištiko krizė, tad...

Neišsemiamos dantų pastos pritaikymo galimybės

Vargu ar dažnas kada pagalvojo, kad dantų pastą galima naudoti ne vien dantims valyti. Be...

Plintanti tendencija – seksas kaip nuomos mokestis (2)

Besinuomojančių būstą skaičius išsivysčiusiose pasaulio šalyje nuolat auga, nes daugeliui net...

Orlaivio kapitonas: skrydžio metu sudėtingiausi du dalykai (84)

Nestandartinės situacijos dėl oro ar techninių nesklandumų skrydžio metu pilotui nekelia baimės,...