Tylomis sprendžia, ką darys su jūsų sukauptais pinigais pensijai

Valdantieji sprendžia, ką daryti su darbuotojų kaupiamais pinigais būsimai pensijai. Viena iš svarstomų galimybių – grąžinti juos valstybei. Kitas pasiūlymas – kad darbuotojai kaupimui skirtų ne 2 proc., o 4 proc. savo atlyginimo.

Šiuo metu pagal galiojančią tvarką darbuotojai II–oje pakopoje pensiją gali kaupti dvejopai:

1) minimaliai, kai į asmens sąskaitą pensijų fonde pervedama 2 proc. „Sodros“ įmokų nuo jo draudžiamųjų pajamų (t. y. atlyginimo „ant popieriaus“);

2) maksimaliai, kai prie minėto dydžio įmokos dar 2 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) pervedama iš valstybės biudžeto ir dar 2 proc. nuskaičiuojama nuo paties darbuotojo atlyginimo – tai vadinamoji 2+2+2 kaupimo forma.

Ir vienu ir kitu atveju, kaupiant pensiją antroje pakopoje, mažėja būsima „Sodros“ pensija.

DELFI gautame dokumente, kuris vadinasi „Sodros“ ir II pensijų pakopos optimizavimas“ siūloma naikinti galimybę pensiją kaupti minimaliai. Maksimalaus kaupimo procentas būtų didinamas iki 8–10 proc.

Kai asmuo nuspręstų nebekaupti pensijos antroje pakopoje, atsirastų dvi alternatyvos, kas būtų daroma su jo sukauptu turtu ir būsima pensija:

1) jo sukauptos lėšos liktų fondo sąskaitoje, o pensinės „Sodros“ teisės toliau nebemažėtų;

2) visos į pensijų fondus sumokėtos lėšos būtų grąžinamos „Sodrai“ ir valstybės biudžetui, o „Sodros“ pensija būtų atstatyta.

Jeigu gyventojas neišreikštų jokios valios, toliau „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokų pervedimai už jį būtų stabdomi, o jau sukauptos lėšos liktų pensijų fonde. Be to, jam būtų suteikiama 3–5 metai apsispręsti, ką daryti toliau.

Priminė, kas dabar valdžioje

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėjas Romas Lazutka nesureikšmino 15min.lt aprašytų detalių apie planą reformuoti pensijų kaupimą. Esą jis dar tik rengiamas tam, kad būtų patobulinta dabartinė sistema.

„Nežinau, iš kur paėmė darbinį dokumentą, tai yra, kuris buvo parengtas darbo grupėje pasvarstymui. Žodžiu, buvo pristatyta situacija. Yra tik tam tikros idėjos, ką reikėtų ir ką būtų galima keisti.

Bet tai nėra planas, dėl kurio yra sutarta ir tai nereiškia, kad bus kas daroma pagal tą planą. Bent jau aš nežinau, kad būtų sprendimai, kad būtų planas, o kad svarstoma, tai taip. Ta partija, kuri turi didžią dalį Seimo narių, jie rinkimuose žadėjo peržiūrėti šitą sistemą, įsirašė į Vyriausybės planą ir rengiasi, galvoja, ką daryti. O tokio plano tai nėra.“

Paklaustas, kada jis bus parengtas ir kada galėtų būti pradėtas įgyvendinti, R. Lazutka priminė Vyriausybės programos įgyvendinimo planą.

Jame numatyta, kad iki 2018 m. IV ketv. įvertinti ir jeigu vertinimas bus teigiamas įgyvendinti antrosios pakopos pensijų fondų finansavimą perkelti iš „Sodros“ biudžeto VSDF į valstybės biudžetą. Be to, tame pačiame plane numatyta, kad 2018 m. IV ketv. bus tobulinama antrosios ir trečiosios pakopų sistema ir skatinamas profesinių pensijų kaupimas.

R. Lazutkos teigimu, šiems pokyčiams reikia pasiruošti. Tai bus padaryta per kitus metus, o apie pakeitimų įgyvendinamą galima būtų galima kalbėti nuo 2019 m.

Siūlo atriboti nuo „Sodros“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas nesureikšmino mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomų ministerijos specialistų rengiamo pensijų kaupimo pertvarkos plano.

„Pradėkime nuo to, kad yra darbiniai siūlymai, ne pirmą mėnesį vyksta diskusija tarp institucijų.

Tai, kad dabar informacija pateikta viešai, viena vertus, nekorektiška, kitas vertus, patys pasiūlymai negalutiniai ir nesuderinti. Ieškome bendrų sprendimų, žinome kryptis, bet siūlymai nėra galutiniai ir nėra net diskutuotini“, – komentavo politikas.

Praeityje jis ne kartą kritikavo dabartinę pensijų kaupimo antrąją pakopą, kai pinigai kaupimui skiriami iš darbuotojo atlyginimo, jo „Sodros“ įmokų ir valstybės biudžeto. Be to jis, kaip ir rinkiminė LVŽS programa numatė antrosios pakopos sujungimą su trečiąja pakopa arba savanorišku kaupimu. Dabar S. Jakeliūnas kalba atsargiau:

„Mano pagrindiniai siūlymai susiję su tuo, kad privati pensijų kaupimo sistema, antroji pakopa turi išlikti. Skirtingai nuo kitų šalių, taip pat ir Čekijos, kurios uždarė panašią sistemą, mes išsiskiriame tuo, kokiu mastu ir iš kokių šaltinių (šiuo metu „Sodros“) ją finansuojame.

Principinis dalykas – reikėtų atriboti viešuosius finansus, bent jau „Sodros“ tai tikrai, nuo to privataus kaupimo pensijai, tai vienas dalykas.

Kitas dalykas, kaupimas turėtų būti didesniu mastu, ypač tų dalyvių, kurie kaupia tik po 2 proc. nuo „Sodros“ įmokų.

Jų „Sodros pensija mažėja, o ką jie sukaups ir kiek sukaups visiškai neaišku. O pastarųjų metų skaičiai rodo, kad tik 1 proc. žmonių, išėjusių į pensiją, daugiau kaip 300 žmonių iš visų 30 tūkst. išėjusių įsigyja anuitetą.

Realiai tai net nėra pensijų sistema, o tik kaupimo sistema. Tikslas yra paversti pensijų sistema, dėl to, kaupimas turi būti didesnis, atribojant nuo „Sodros“, – aiškino ekonomistas.

Be to, jis akcentavo, kad būtina sutvarkyti ir sustiprinti ne tik pensijos kaupimą bet ir jų išmokėjimą:

„Turiu galvoje anuitetų sistemą. Mano nuomone, beje, tokia pati buvo ir Pasaulio banko rekomendacija Lenkijai, kad turėtų būti vienas anuitetų tiekėjas, vien dėl to, kad išmoka galėtų būti 25–30 proc. didesnė ir turėtų būti toks tikslas, kad pensijos būtų didesnės. Kaip tai turėtų būti realizuota ir aks per tiekėjas ir valstybinis ir komercinis – čia antraeilis klausimas.“

S. Jakeliūnas pabrėžė, kad šiuo metu problemos tik svarstomos:

„Dėl detalių diskutuojame ir diskutuosime ir kai rasime sutarimą viduje, tada konsultuosimės ir diskutuosime ir su pensijų fondais ir kitomis įmonėmis, gyvybės draudimo įmonėmis, asocijuotomis struktūromis, nes jos ne tik verslą atstovauja. Ir tas kitas konsultavimo etapas, tikiuosi, bus sėkmingas ir sustiprins tą pensijų sistemą nekeliant problemų, kurios dabar neišspręstos.“

Kaltina neįsiklausymu

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys komentavo, kad kai kurių valdžios atstovų galvose bręstančią antros pakopos pensijų reformą jau dabar galima vadinti radikalia, nors pirminis valdžios tikslas, deklaruotas Vyriausybės programoje buvo „tobulinti pensijų sistemą“.

„Reformos iniciatoriai tylos siena atsiribojo nuo socialinių partnerių ir vienašališkai siūlo idėjas, kurių tikslas – II pakopos kaupimą padaryti neveiksniu ir tiesiog nepatraukliu tiek mažas, tiek didesnes pajamas uždirbantiems žmonėms. Bene vienintelė siūloma alternatyva, jei taip galima vadinti, – grįžti atgal į „Sodros“ sistemą“, – aiškino pašnekovas.

Jo teigimu, šiam klausimui spręsi buvo sukurta speciali darbo grupė, tačiau jos narių patirties, įžvalgų bei pasiūlymų esą neprireikė.

„Pensijų kaupimas ir gyvenimas sulaukus pensinio amžiaus, be kita ko, yra ne tik finansiškai, bet ir socialiai jautrus klausimas, jį spręsti dera labai atsakingai, viską pamatuojant devynis kartus ir tik dešimtą kartą priimant sprendimą bendru sutarimu. Mūsų šalis išgyvena ekonomikos kilimo fazę ir mažiausia, ką gali sau leisti, tai partnerišką dialogą ir geriausią kompromisą, balansuojant esamų ir būsimų pensininkų lūkesčius“, – įsitikinęs Š. Ruzgys.

Anot jo, pagal naujus pasiūlymus,vėl būtų verčiami apsispręsti ir tie, kurie tik prieš keturis metus. Jau 2013 m. jie apsisprendė ir sutiko su valstybės siūlomomis sąlygomis kaupti pagal vadinamąją 2+2+2 sistemą – tokių dalyvių yra virš 600 tūkst. Be to, siūlomas ir lengvas būdas pasitraukti iš kaupimo – išsigryninant asmeniškai pervestus pinigus, o likusius pervedant „Sodrai“, komentavo asociacijos vadovas.

Jam apmaudu, kad atskiri valstybės pareigūnai siūlo valstybei atsiimti anksčiau duotus pažadus, o socialinio draudimo sistemos naštą ateityje – tik didinti. Su naująja sistema įvedamas ir naujas – lygiavos principas, susiejant įmokas su VDU.

„Vertinant naujausius pasiūlymus akivaizdu, kad mažas pajamas uždirbantiems labai padidėtų įmokos į antrąją pakopą ir proporcingai mažėtų valstybės skatinimo dalis ,tokiu būdu, mažėtų paskatos dalyvauti sistemoje. Siūlomas modelis nesukurtų motyvacijos dalyvauti ir aukštesnes pajamas uždirbantiems, nes jų įmokos būtų skaičiuojamos nuo VDU. Privalomas darbdavių dalyvavimas reikštų papildomą darbo jėgos apmokestinimą.

Viešai deklaruota, kad didžiausia sistemos problema – minimaliai kaupiantys gyventojai, tačiau iš pasiūlymų atrodo, jog panašu, kad didžiausias noras yra tiesiog grąžinti žmones į „Sodrą“ su jų sukauptais pinigais, nes kažkokį naują modelį būtų priversti rinktis visi“, – aiškino Š. Ruzgys.

Labiausiai jam nesuprantamas aspektas, kad nepaisant EBPO, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės rekomendacijų, vėl norima grįžti prie sovietinio modelio ir pensijas mokėti iš vienintelių – valstybės rankų:

„Iš esmės pertvarkant jau keturiolika metų veikiančią sistemą, kuri yra viena svarbiausių socialinės apsaugos politikos dalių, norima nuvilti tuos, kurie čia gyvena, čia moka mokesčius ir tiki Lietuva.“

Koalicijos partnerių kritika

Pirmadienį Socialdemokratų partija išplatino pranešimą, kuriame kritikavo būdą, kaip svarbi informacija pateikiama gyventojams.

„Ministerijos „atsitiktinai nutekintas“ pensijų kaupimo modelis paliestų apie 1,2 mln. Lietuvos žmonių ir akivaizdžiai pablogintų esamų II pakopos dalyvių, turinčių pasirašytas sutartis, teisėtus lūkesčius ir pasitikėjimą valstybe, padėtį. Tą patį galima pasakyti ir apie verslo lūkesčius ir galimus finansinius praradimus“ – pranešime cituojamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius.

Jis priskyrė Lietuvą prie civilizuotų teisinių valstybių, kuriose tokie politikų sprendimai iššauktų atitinkamus teismų sprendimus.

„Tai, kad modelis visiškai „žalias“ ir neišdiskutuotas rodo daugelis neatsakytų klausimų. Neaišku, kodėl valstybės skatinamoji išmoka turėtų priklausyti nuo šalies statistinio vidutinio darbo užmokesčio, o ne nuo realiai uždirbto žmogaus atlyginimo ir sumokėtų mokesčių“, – stebėjosi buvęs premjeras.

Anot jo, pagal paviešintą modelį išeitų, kad du žmones, atitinkamai uždirbantys 838 Eur (1 VDU) ir 2 514 Eur (3 VDU) gautų vienodą valstybės išmoką, nors įmokos į „Sodrą“ pensijai kaupti akivaizdžiai skirtųsi.

„Ar tai logiška kalbant apie draudimą? Net pagrindinė „Sodros“ pensijos dalis priklauso nuo per darbo stažą sumokėtų mokesčių.

Jau kelis kartus per neilgą pensijų pakopų egzistavimo istoriją žmonės buvo raginami grįžti į „Sodrą“ – didžioji dalis dirbančiųjų tokiu pasiūlymu nepasinaudojo.

Dabar ir vėl yra bandoma padaryti tą patį. Kaip galima jėga versti žmones pereiti į „Sodrą“ ir grasinti, kad nesukaupus reikiamos sumos anuitetui, jokios vienkartinės išmokos žmogus negaus. Galų gale reformos rengėjai, matyt, pamiršo, kad sukauptos lėšos žmonių nuosavybė, ir tik jie patys gali spręsti, kaip elgtis“ – stebėjosi socialdemokratas.

Lietuvos bankas – už permainas

Lietuvos bankas atsiuntė tokį komentarą apie pasirodžiusius planus keisti pensijų kaupimo sistemą:

„Kol nėra oficialiai pristatytų siūlymų, detalūs komentarai būtų pernelyg ankstyvi, nes situacija dar gali kisti iš esmės. Svarbiausia, kad pensijų sistemos problemos apskritai būtų sprendžiamos. Lietuvos bankas dar pavasarį yra pateikęs siūlymus, kaip kompleksiškai peržiūrėti pensijų sistemą.

Dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo, rimtos pertvarkos būtinos ne tik II-oje, bet ir pirmoje pakopoje, t. y. „Sodros“ sistemoje.

Reikia imtis priemonių, kurios sustiprintų ryšį, tarp gyventojų mokamų įmokų ir gaunamų išmokų. Lietuvos banko vertinimu, veiksminga priemonė būtų asmeninės sąskaitos.

Valstybė įsipareigotų asmeninėje gyventojo sąskaitoje sukauptą sumą jam, o žmogus galėtų bet kada pasitikrinti savo sukauptas lėšas. Skaidrumas ir aiškumas didintų motyvaciją mokėti įmokas. Taip pat būtina ieškoti atsako į visuomenės senėjimą ir įvairiomis priemonėmis skatinti gyventojus ilgiau likti darbo rinkoje.

Kalbant apie II pakopą, verta pažymėti, kad ji padeda diversifikuoti su kaupimu susijusias rizikas, bet ir čia yra problemų. Viena iš jų – per menkas kaupimas. Papildomas kaupimas turi prasmę tuomet, kai jis yra pakankamas, kad turėtų reikšmingą įtaką senatvės pajamoms. Todėl būtina paskatinti asmenis, kurių papildoma pensija šiuo metu kaupiama tik iš 2 proc. įmokų, pasirinkti – t. y., arba kaupti daugiau, arba grįžti į „Sodrą“, nes 2 proc. papildomos pensijos dalies kaupimo nepakanka, kad žmogus turėtų pakankamas pajamas senatvėje.

Kita problema – netinkamas kaupimas. Siūlome įteisinti privalomą gyvenimo ciklo investavimą kaupiantiems pensiją II pakopoje. Lietuvos banko analizė rodo, kad didžioji dalis (apie 70 proc. ) II pakopos dalyvių, atsižvelgiant į jų amžių, kaupia netinkamame II pakopos fonde, t. y. prisiima arba per mažą, arba per didelę riziką, todėl kyla neuždirbtos pakankamos grąžos arba lėšų praradimo grėsmės.

Lietuvos bankas jau yra pateikęs gyvenimo ciklo fondus įteisinančius teisės projektus socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.“