Apie neįgaliųjų įdarbinimo pokyčius gruodžio 29 dieną kalbėtasi laidoje „Delfi tema“.
„Negalią turinčių asmenų Lietuvoje turime apie 230 tūkst. – apie 8 proc. visų gyventojų. Darbingo amžiaus asmenų šioje apimtyje yra mažiau, apie 147 tūkst. Iš jų 2021 metais dirbo 28 proc. Tai apie 42 tūkst. asmenų. Iš tikrųjų, Europos Sąjungoje šis rodiklis yra gerokai didesnis, apie 40 proc. Matome, kad reikia geresnių sąlygų ir paskatų asmenims, turintiems negalią, įsitraukti į atvirą darbo rinką.
Kalbant apie socialinėse įmonėse dirbančius asmenis, skaičiuojame, kad tik 10 proc. negalią turinčių asmenų dirba jose, t. y. apie 4 tūkst. Šie skaičiai atskleidžia, kad didžioji dalis asmenų, turinčių negalią, renkasi atvirą darbo rinką, ne socialines įmones. Pažiūrėjus į negalios sunkumą, didelių skirtumų taip pat nėra. Tiek socialinėse įmonėse, tiek atviroje darbo rinkoje dirba panašių negalių turintys asmenys“, – nurodė J. Jakštienė.
Viceministrė pristatė viziją sudaryti visas sąlygas negalią turintiems asmenims įsitraukti į atvirą darbo rinką.
„Ateityje tai lems, kad Socialinių įmonių įstatymo galiojimas sustos. Visos reikiamos paslaugos, priemonės bus reglamentuotos Užimtumo įstatyme. Visi darbdaviai, kurie norės įdarbinti asmenis su negalia, galės vadovautis vienu reglamentavimu, nepriklausomai nuo statuso. Panaikinus, Socialinių įmonių įstatymą, įmonės to statuso neteks.
Mūsų matymu socialinės įmonės, kaip ir visas kitas Lietuvoje veikiantis verslas, jei matys perspektyvą, galės veikti ir toliau. Kartu su kitomis įmonėmis naudotis Užimtumo įstatyme sudaromomis galimybėmis. Matome, kad darbuotojai neturėtų būti atleidžiami dėl reglamentavimo pasikeitimo. Tam numatome ne tik 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, bet ir papildomą rėmimą darbuotojams, kurie šiandien yra socialinėse įmonėse. Tam, kad darbuotojai nebūtų atleidžiami, nesiregistruotų iš naujo Užimtumo tarnyboje tam, kad gautų reikiamas subsidijas.
Taip pat bus stiprinamos darbo rinkos paslaugos, užtikrinamas jų prieinamumas – būtent, kad jos atitiktų klientų poreikius. Numatome labai aktyviai taikyti atvejo vadybą, tai tam tikras darbo metodas, kai išsigryninami asmens poreikiai, galimybės, sudaromas planas, ką reikėtų galbūt sustiprinti, kvalifikacijos, naujų žinių įgyti. Toks palydėjimo ir pagalbos paslaugų teikimas jau įsidarbinus, dar metus laiko galėtų būti teikiama“, – dėstė pašnekovė.
J. Jakštienė nurodė, jog taip pat svarbus yra ir žmonių su negalia išlikimas darbo rinkoje.
„Matome, kad žmonės, kurie jau dirba, susiklosčius aplinkybėms, kai atsiranda negalia, su amžiumi – galbūt reikia pritaikyti darbo vietą, aplinką, taikyti kitas priemones. Tikrai nebūtina iškristi iš darbo rinkos, kad tos priemonės galėtų žmogų pasiekti. Norime, kad darbdaviai galėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą ir gauti subsidijas reikiamoms priemonėms“, – sakė ji.
Trūksta žinių
S. Kunigonytė „Delfi“ pasakojo, kad pastangos paskatinti negalią turinčių žmonių įdarbinimą Lietuvoje yra matomos, tačiau pokyčiai šioje srityje yra gana lėti.
„Dauguma mūsų matome darbą kaip savaime suprantamą gyvenimo elementą, nuo kurio priklauso, visų pirma, mūsų finansinė nepriklausomybė. Tačiau šioje vietoje negalią turintys žmonės susiduria su neeiliniais iššūkiais, kurie juos palieka už darbo rinkos ribų. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje dirba tik apie 3 iš 10 neįgaliųjų, o tokia statistika tikrai nedžiugina.
Kliūtys trukdančios integruotis į darbo rinką nesikeičia. Tai informacijos trūkumas, silpna motyvacija, pasyvumas ieškant darbo. Tačiau matome ir kitą medalio pusę – darbdaviai taip pat galėdami pasirinkti sveiką ar negalią turintį darbuotoją, renkasi atsargesnį variantą vien dėl to, kad negalia vis dar atrodo kaip baubas, keliantis daugybę klausimų ir nerimo. Darbdaviams trūksta paruošimo, žinių, vis dar gajūs stereotipai. Tikimės, kad pertvarka palies ir darbdavius, šviesime ir visuomenę, naikinsime tuos baubus“, – ragino ji.
Pašnekovė vylėsi, kad ši reforma bus efektyvesnė už ankstesnes.
„Pokytis turi būti, žmonės neturi būti užribyje. Aišku, žmonės socialinėse įmonėse šiuo metu yra sunerimę. Reikia jiems paaiškinti, kaip čia bus toliau. Taip pat ir darbdavius, šviesti, kad priimtų negalią turintį žmogų – matyti jo galias, o ne negalias“, – sakė S. Kunigonytė.
J. Jakštienė pastebėjo, jog dabartinė situacija darbo rinkoje verčia reaguoti aktyviai ir skubėti su įstatymo redakcijomis.
„Dabartinė darbuotojų stoka yra auganti. Tai turi kelis poveikius. Mes matome, kad kas antra įmonė kitais metais susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Tai sudaro geresnes galimybes asmenims, kurie patiria sunkumų įsidarbinant. Tiek vyresnio amžiaus, tiek neturintis patirties jaunimas, tiek asmenys su negalia turi puikias galimybes įsitraukti į darbo rinką.
Matyt iš valstybės reikia tam tikrų paslaugų tiek potencialiems darbuotojams, tiek darbdaviams. Dabar yra pats geriausias laikas atlikti šiuos reforminius veiksmus, atliepti darbdavių poreikius užtikrinant tinkamą ir pakankamą darbo jėgą“, – sakė ji.
Savo ruožtu S. Kunigonytė papasakojo, kad pandemija atsiuntė puokštę naujų iššūkių.
„Statistikos departamento duomenimis, registruotų bedarbių su negalia skaičius šoktelėjo beveik 59 proc. – nuo 10 tūkst. 2019 metais iki 19 tūkst. 2020 metais.
Pandemija paaštrino konkurenciją darbo rinkoje. Dar dažniau ėmėme girdėti iš pačių neįgaliųjų – kam man dirbti, jei gaunu išmoką. Kovos prieš pandemiją dar nelaimėjome, naujos atmainos kai kuriuos atgraso nuo ėjimo į darbą, būvimo tarp kolegų.
Kita vertus, pastebime, kad nuotolinis darbas atnešė ir daugiau galimybių dirbti iš namų. Ypač su informacinėmis technologijomis, vertimu, tekstų redagavimu susijusiais darbais“, – pastebėjo asociacijos vadovė.
