Pasak metiniuose TVF susitikimuose Vašingtone dalyvaujančio Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, tokioje aplinkoje reikalingas greitas ir koordinuotas centrinių bankų, vyriausybių ir tarptautinių finansų institucijų atsakas į kylančius iššūkius.
„Išaugus infliacijai, kuriai didžiausią įtaką daro išorės veiksnių nulemtas pasiūlos šokas, sukeltas Rusijos karo prieš Ukrainą ir energetinis bei politinis šantažas prieš visą pasaulį, svarbu, kad pagalbos priemonės greitai pasiektų pažeidžiamiausias valstybes, gyventojus ir verslą.
Dėl to vyriausybės patirs spaudimą kompensuoti padidėjusias išlaidas, tačiau iš pinigų politikos perspektyvos svarbu, kad valstybės pagalba būtų kiek galima tikslingesnė ir nukreipta tik į labiausiai pažeidžiamas socialines grupes ir ekonomines veiklas, siekiant užtikrinti, kad kainų signalai ir konkurencinė aplinka ekonomikoje nebūtų iškraipyti,“ – sako G. Šimkus.
TVF Lietuvai šiais metais prognozuoja 1,8 proc. augimą, o 2023 m. – 1,1 proc. Šių metų prognozė, palyginti su balandžio mėn. prognoze, nepakito, tačiau kitų metų prognozė sumažinta 1,5 proc. punkto – daugiau nei perpus. Vangesnį augimą daugiausia lems lėtėjantis vartojimas, kurį neigiamai veikia dėl infliacijos mažėjanti gyventojų perkamoji galia.
Kitas svarbus veiksnys – lėtėjantis didžiųjų euro zonos šalių ekonomikų augimas, dėl kurio mažėja išorės paklausa Lietuvos gamintojų produkcijai.
Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 17,6 proc. TVF vertinimu, rudenį piką pasiekęs kainų augimas kitais metais atlėgs, o vidutinė metinė infliacija mažės iki 8,4 proc. Spartus kainų augimas stebimas ir visoje euro zonoje, kurioje vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 8,3 proc., o kitais mažės iki 5,7 proc.
Pagrindinė dabartinio kainų šuolio priežastis – Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltas šokas, nulėmęs didelį energijos, maisto ir žaliavų kainų brangimą.
Nurėžė pasaulinės ekonomikos augimo prognozę
TVF paskelbė, kad dabar prognozuoja, jog pasaulinė ekonomika 2023 m. augs 2,7 proc. – 0,2 proc. mažiau, nei prognozavo liepą. Fondas nurodė, kad prognozę sumažino dėl infliacijos, karo ir pandemijos padarinių.
TVF perspėjo, kad kitais metais susitrauks daugiau kaip trečdalis pasaulinės ekonomikos. Fondo teigimu, trijose didžiausiose pasaulio ekonomikose – JAV, Europos Sąjungoje (ES) ir Kinijoje – augimas stagnuos.
TVF nurodė, kad skaičiuoja, jog euro zonos ekonomika 2023 m. išaugs tik 0,5 proc., o didžiausia Europos ekonomika Vokietija galimai susitrauks 0,3 proc. ir įsmuks į recesiją. Recesija, anot TVF, taip pat gresia Italijai.
Kalbėdamas apie infliaciją, fondas teigė, kad prognozuoja, jog 2023 m. ir 2024 m. infliacijos augimas sulėtės. Anot TVF, infliacija išsivysčiusiose šalyse šiemet sudarys 7,2 proc. ir bus 0,6 proc. didesnė, nei prognozuota vasarą, o kitais metais sieks 4,4 proc. Tuo metu besivystančiose šalyse analogiškas rodiklis šiemet sudarys 9,9 proc., o 2023 m. – 8,1 proc.
Rusijos ekonomika šiemet susitrauks mažiau nei manyta
Rusijos ekonomika 2022 m. susitrauks mažiau, nei tikėtasi anksčiau, nes ją saugo naftos eksportas ir sąlyginai stabili vidaus paklausa.
„Rusijos ekonomikos susitraukimas bus mažesnis, nei prognozuota anksčiau, o tai atspindi naftos eksporto ir vidaus paklausos atsparumą“, – teigė TVF.
Fondas nurodė, kad Rusijos ekonomika šiemet turėtų susitraukti nebe 6 proc., kaip prognozuota birželį, o jau tik 3,4 proc.
