Žinutėje, skirtoje penktadienį įvyksiančiam Didžiojo dvidešimtuko (G20) grupės susitikimui, K. Georgieva paragino vyriausybes išplėsti vakcinų platinimą, taip užtikrinant COVID-19 suvaldymą.
„Ekonominiai argumentai už koordinuotus veiksmus yra neginčytini, – tinklaraščio įraše sakė ji. – Spartesnė pažanga įveikiant sveikatos krizę gali 2020-2025 m. 9 trln. dolerių padidinti pasaulines pajamas. Tai būtų naudinga visoms valstybėms.“
K. Georgieva sakė, kad reikia padidinti vakcinacijos kampanijų finansavimą, perduoti vakcinų likučius šalims, kurioms jų trūksta, ir padidinti gamybos apimtis.
Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, pandemijos aukų skaičius šiuo metu artėja prie 2,5 mln. Dėl krizės įvestos karantino priemonės nusiaubė kai kurių valstybių ekonomikas.
Nors vakcinacijos kampanijų pradžia įžiebė vilčių dėl galimo ekonomikų atsigavimo šiais metais, TVF prognozuoja, kad vien G20 šalyse bendras atsisakytų darbo vietų skaičius šiemet viršys 25 mln. Iki 2022-ųjų pabaigos besiformuojančių rinkų ir besivystančių šalių, išskyrus Kiniją, pajamos iš kapitalo bus 22 proc. mažesnės nei prieš krizę, palyginti su 13 proc. sumažėjimu išsivysčiusiose šalyse. Tai į skurdą įstums milijonus žmonių, įspėjo K. Georgieva.
„Būtent todėl mums reikalingas stipresnis tarptautinis bendradarbiavimas, siekiant pagreitinti vakcinacijos kampanijas skurdesnėse šalyse“, – sakė ji.
G20 finansų ministrai ir centrinių bankų valdytojai penktadienį per vaizdo konferenciją aptars atsigavimo pažangą ir būdus spręsti su tuo susijusias problemas.
Vašingtone įsikūręs TVF skaičiavo, kad iki kitų metų pabaigos daugiau kaip pusė besivystančių pasaulio šalių pagal pajamas vis labiau tols nuo išsivysčiusių valstybių.
Negana to, viruso sukelta ekonominė krizė taip pat padidins žmonių gaunamų pajamų atotrūkį besivystančiose šalyse, milijonams vaikų vis dar patiriant trukdžių švietimo procese.
„Leisti jiems tapti prarasta karta būtų nedovanotina klaida. Tai taip pat pagilintų ilgalaikius krizės paliktus randus“, – įspėjo K. Georgieva.
