Lietuvos bankas pastebi, kad TVF prognozė parengta dar prieš pasirodant itin pozityviems 2023 m. antrojo ketvirčio BVP ir darbo rinkos duomenims.
Centrinio banko pranešime nurodoma, kad didžiausia rizika Lietuvos ekonomikai TVF įvardija scenarijų, jei infliacija šalyje išliktų reikšmingai didesnė nei euro zonos vidurkis ilgesnį laikotarpį, nes tai mažintų ne tik vidaus, bet ir užsienio paklausą dėl neigiamo poveikio konkurencingumui.
Tiesa, pastaruoju metu skirtumas tarp infliacijos Lietuvoje (6,4 proc. rugpjūtį) ir euro zonoje (5,3 proc. rugpjūtį) traukiasi, o kainos šalyje ketvirtą mėnesį iš eilės mažėja (-0,2 proc. rugpjūtį).
Be to, kadangi Lietuvos ekonomika vejasi kitų euro zonos šalių ekonomikas, šiek tiek didesnė infliacija Lietuvoje yra įprasta konvergencijos proceso dalis.
TVF prognozuoja, kad 2023 m. metinė infliacija Lietuvoje turėtų sumažėti nuo 6,4 proc. rugpjūtį iki 4,1 proc. metų pabaigoje, o 2024 m. pabaigoje ji turėtų sudaryti 3 proc.
TVF rekomenduoja, kad fiskalinė politika būtų pamažu griežtinama, kaip numatoma Lietuvos stabilumo 2023 metų programoje, ir taip prisidėtų prie infliacijos slopinimo. Akcentuojama, kad šiemet dėl mažesnio, nei planuota, energijos išlaidų kompensacijų poreikio neišleistas lėšas reikia nukreipti į biudžeto deficito mažinimą.
Vyriausybės patvirtintą mokestinių pakeitimų pasiūlymų paketą TVF vertina kaip žingsnį teigiama linkme, taip pat akcentuoja poreikį mokestinę naštą perkelti nuo darbo pajamų link turto ir kapitalo, mažinti mokestinių lengvatų skaičių ir įvesti aplinkosaugos mokesčius. TVF vertinimu, tai padidintų pajamų perskirstymą per valstybės biudžetą.
TVF akcentuoja, kad Lietuvos bankų sektorius yra itin atsparus dėl didelių likvidumo ir kapitalo rezervų, prie to prisideda ir reikšmingai dėl neįprastų aplinkybių pagerėjęs pelningumas. Būsto kainų lygis stabilizuojasi ir mažėja jų pervertinimas. Pabrėžiama, kad dėl bazinių palūkanų didinimo augančios paskolų palūkanų normos kelia reikšmingą riziką finansų sektoriui, todėl svarbu akylai stebėti pokyčius šiame sektoriuje.
TVF taip pat pamini, kad bankų solidarumo įnašas turi būti laikina priemonė.
TVF taip pat teigiamai vertina Lietuvos pažangą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, įskaitant finansų sektoriaus priežiūrai skiriamų išteklių didinimą. Jo vertinimu, būtina ir toliau stiprinti rizikų valdymo sistemą šalies finansų sektoriuje, įskaitant kriptoturto sektorių.
Be to, TVF pabrėžia, kad Lietuvos ekonomika ir toliau yra konkurencinga, nepaisant patirto energijos kainų šoko. To priežastys – pastarąjį dešimtmetį sparčiau nei atlyginimai didėjęs produktyvumas, ypač eksportuojančiame pramonės sektoriuje, taip pat itin lanksti darbo rinka, leidžianti ekonomikai prisitaikyti prie šokų. TVF teigiamai vertina ir šiemet patvirtintą valstybės tarnybos reformą, kuri prisidės prie darbo rinkos lankstumo ir viešojo sektoriaus efektyvumo. Lietuvai siekiant ir toliau didinti produktyvumą ir kelti pragyvenimo lygį, TVF akcentuoja struktūrinių reformų, ypač švietimo ir sveikatos apsaugos srityse, įgyvendinimo svarbą.
