13-asis pagal dydį pasaulyje finansų centras ir antroji valstybė po JAV pagal tarptautines investicijas beveik pusę mokestinių pajamų į biudžetą iki 2008 m. gaudavo iš finansų sektoriaus. Dabar bankai siekia atsikratyti mokesčių "rojaus" ir mokestinio sukčiavimo "šventovės" vardo, praneša BBC.
"Mūsų finansinė padėtis nepriklauso nuo purvinų pinigų ar sukčiavimų mokant mokesčius", - teigė šalies premjeras Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Juncker). Jis pranešė, kad šalis ketina mažinti bankų slaptumą, o nuo 2015 m. prisijungs prie automatinio keitimosi bankų duomenimis programos.
Toks premjero pareiškimas sukėlė šoką šalies bankų sektoriuje, o po jo indėlininkai iš užsienio masiškai atsiėmė savo lėšas - tai sukrėtė Liuksemburgo finansų sistemos pagrindus. Sunerimę analitikai teigia, kad po tokių įvykių gali būti nušluoti daugiau kaip pusė iš 120-ties šalies bankų, teikiančių paslaugas privačiajam verslui.
Nors statistika rodo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį grynosios bankų pajamos kilstelėjo 9 proc., tačiau analitikai prognozuoja, kad 2014 metais privačiajam sektoriui paslaugas teikiančių bankų padalinių pajamos augs vos 7 proc., tuo tarpu Šveicarijoje šis augimas pasieks 18 proc., o Singapūre ir Honkonge - 21 proc.
Liuksemburgo bankai dėl tokių pokyčių ketina įvairinti savo veiklą ir daugiau dėmesio skirti tarptautinėms finansinėms operacijoms. Šalis tiksi tapti euro zonos ir Kinijos bendradarbiavimo finansų centru bei teikti įvairias paslaugas abiem pusėms mainant šių valiutas. Liuksemburge jau įsikūrė du Kinijos bankai, be to, greitai laukiama ir dar dviejų Pekino finansų institucijų veiklos pradžios.
