Praėjusią savaitę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė ganėtinai niūrią ataskaitą, kurioje nurodoma, kad jei naftos kainos ir toliau tesieks apie 50 JAV dolerių (apie 45 eurus), daugelio šio regiono šalių finansinės atsargos išseks. TVF pateikiama informacija, atpigusi nafta šio regiono valstybėms vien šiais metais reikš 360 mlrd. JAV dolerių (beveik 325 mlrd. eurų) siekiančius nuostolius, rašo CNN.
Per metus dėl nuo 100 JAV dolerių (90,22 eurų) iki dabartinių 45 JAV dolerių (40,60 eurų) atpigusios naftos didžiulį biudžetinį perteklių sparčiai keičia reikšmingas deficitas.
Daugelis šio regiono šalių priverstos lėšų audros suvaldymui ieškoti lietingai dienai skirtuose fonduose.
„Naftos eksportuotojoms reikės sureguliuoti išlaidų ir pajamų politiką, kad užtikrintų fiskalinį stabilumą“, - teigiama TVF parengtame dokumente.
Artimųjų Rytų regiono šalyse naftos kainų smukimas sutapo su išaugusiomis išlaidomis dėl šį regioną krečiančių smurto proveržių ir nestabilumo finansų rinkose.
Saudo Arabija gūžiasi
TVF paskaičiavimais, didžiausiai viso pasaulio naftos gamintojai Saudo Arabijai biudžeto balansui išsaugoti būtina apie 106 JAV dolerių (95,63 eurų) siekianti naftos kaina. Deja, esant 50 JAV dolerių naftos barelio kainai turimos sukauptos lėšos „juodai dienai“ suteiks galimybę šiai šaliai išsaugoti fiskalinį stabilumą ne daugiau nei penkerius metus.
Taigi Saudo Arabija sparčiai ieško būdų sutaupyti. Jau anksčiau šiais metais gauta 4 mlrd. JAV dolerių (3,61 mlrd. eurų) suma pardavus obligacijų. Maža to, Saudo Arabijos centriniam bankui per pastaruosius šešis mėnesius iš akcijų valdymo bendrovių, tarp kurių ir „BlackRock“ (BLK), pavyko gauti iki 70 mlrd. JAV dolerių (63,15 mlrd. eurų).
„Capital Economics“ paskaičiavimais, po ne vienerius metus fiksuoto biudžeto pertekliaus šiais metais prognozuojama, kad Saudo Arabijos biudžeto deficitas gali siekti 20 proc. BVP. Nors Saudo Arabijos sukauptos „atsargos“ vis dar sudaro beveik 700 mlrd. JAV dolerių (631,54 mlrd. eurų), tenka pripažinti, kad šie pinigai tirpsta itin sparčiai.
Laukia išlaidų karpymas
Mažai tikėtina, kad Saudo Arabija imtųsi mokesčių didinimo, tačiau šiai šaliai neabejotinai teks ieškoti būdų išlaidoms mažinti.
Kažin ar ši šalis pasiryš socialinių ir karinių programų karpymui, nes šalies vadovai bijo galimo 2011 m. Arabų pavasario sukilimo pasikartojimo. „Regioninio nesaugumo ir nestabilumo kontekste būtų rizikinga karpyti socialinėms reikmėms skirtas išlaidas“, - įsitikinęs Henry Smithas iš Dubajuje įsikūrusios konsultacijų bendrovės „Control Risks“. Vis dėlto H. Smithas neabejoja, kad jau dabar į valstybės išlaidas žvelgiama kur kas atidžiau.
„Dalis ekonomiškai mažiau reikšmingesnių projektų tyliai nustumiama į šalį“, - patikino jis.
Spaudimas Iranui ir Irakui
TVF ataskaitoje teigiama, kad Irakas nuostolių nepatiria, jei naftos kaina siekia 72 JAV dolerius (64,96 eurų), o esant mažesnei naftos kainai šali išsilaikyti gali mažiau nei 10 metų. Vis dėlto šios šalies perspektyvos optimistiškesnės nei kaimynėms prognozuojami ateities scenarijai.
Irano ateities paveikslą temdo miglotos galimo sankcijų naštos palengvinimo perspektyvos, o taip pat ir branduolinio susitarimo su Vakarais galimos pasekmės.
TVF teigia, kad Irakas šiuo metu jau neturi jokių „atsargų“. Šią šalį drasko vidiniai neramumai. Be to, dalį Irako teritorijos užvaldžiusi „Islamo valstybė“.
„Smurtas daro vis didesnį poveikį gyventojams, ypač stiprus neigiamas poveikis daromas pasitikėjimui ir lūkesčiams, o taip pat ir ekonominiam aktyvumui“, - teigiama TVF parengtame dokumente.
Bahreinas taip pat šiuo metu patiria didžiulį finansinį spaudimą, o šios šalies galimybės išsaugoti finansinį stabilumą turėtų būti išeikvotos per mažiau nei penkerius metus. Jau dabar ši valstybė turi daugybę įsiskolinimų, o biudžeto deficitas fiksuojamas septintus metus iš eilės.
„Jų būklė ganėtinai sudėtinga, todėl jiems teks imti reikšmingesnio diržų veržimosi“, - patikino ekonomistas Jasonas Tuvey iš „Capital Economics“.
Vis dėlto tenka pripažinti, kad Kuveitas, Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) gali sėkmingai atremti šią neregėtai žemų naftos kainų audrą.
TVF pateikiamais skaičiavimais, Kuveitui finansinį stabilumą išsaugoti pavyks naftos kainai siekiant vos 49 JAV dolerius (44,21 eurų), taigi pakaktų, jei kaina bent šiek tiek pakiltų. Kataro stabilumui užtikrinti užtektų 56 JAV dolerių (50,52 eurų), o JAE – 73 JAV dolerių (65,86 eurų) naftos barelio kainos.
Šios trys šalys turi sukaupusios didžiulius rezervus iš naftos pardavimų, kurie padės joms išverti sunkmetį. TVF pateikiama informacija, JAE „atsargų“ naftos kainai tesiekiant 50 JAV dolerių (45,11 eurų) pakaks net 30 metų, o Katarui ir Kuveitui rezervuose sukauptų lėšų pakaks beveik 25 metams.
