Antradienį liros kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko 13 proc. – iki beveik 13 lirų už vieną JAV dolerį.
Turkija grumiasi su didžiausia liros krize nuo 2018 metų rugpjūčio, kai nacionalinės valiutos vertė smuko iki rekordinių žemumų po Turkijos ginčo su tuometiniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).
Turkijos centrinis bankas ketvirtadienį sumažino savo bazinę palūkanų normą nuo 16 iki 15 procentų, nepaisydamas didėjančios infliacijos ir sparčiai smunkančio liros kurso.
„Prekybininkai jaučiasi išmušti iš vėžių ir visiškai praranda kantrybę dėl centrinio banko vykdomos politikos“, – naujienų agentūrai AFP teigė finansų maklerio bendrovės OANDA analitikas Craigas Erlamas.
„Yra priežastis, kodėl centriniai bankai yra nepriklausomi, ir štai kas nutinka, kai peržengiama takoskyra. Politinių motyvų skatinamos pinigų politikos „tobula audra“, visiškas infliacijos bei kitų centrinių bankų, besilaikančių protingesnio požiūrio, nepaisymas“, – pareiškė analitikas.
R. T. Erdoganas – aršus didelių palūkanų priešininkas – garsėja tuo, kad populiarumo tarp savo šalies piliečių siekia raginimais kurti stiprią ekonomiką ir didinti šeimų pajamas visoje šalyje.
Prezidentas vadovaujasi neįprastu įsitikinimu, kad aukštos palūkanų normos sukelia infliaciją, o ne padeda ją sumažinti.
Jis gynė dabartinę politiką savo kreipimesi į tautą po ministrų kabineto posėdžio pirmadienį.
„Matome, kokie žaidimai žaidžiami valiutos, palūkanų ir kainų didinimo atžvilgiu <...> ir esame pasirengę pademonstruoti valią tęsti savo žaidimo planą“, – pareiškė prezidentas.
„Padedami Alacho ir mūsų žmonių, pasieksime pergalę šiame kare dėl ekonominės nepriklausomybės“, – pridūrė jis.
Nuo šių metų pradžios lira prarado daugiau nei 40 proc. savo vertės JAV dolerio atžvilgiu, o metinė infliacija pasiekė beveik 20 proc., keturis kartus viršydama vyriausybės tikslą.
„Juk prezidentūroje turi būti žmogus, turintis drąsos paplekšnoti Erdoganui per petį ir pasakyti: „Ei, bičiuli, tu tikrai suklydai“, – elektroniniame laiške klientams parašė „BlueBay Asset Management“ ekonomistas Timothy Ashas.
„Pripažink, kad suklydai, pasitrauk ir leisk kažkam, kas supranta, ką daro, vadovauti šalies centriniam bankui“, – pridūrė analitikas.
Nuo rugpjūčio centrinis bankas sumažino savo bazinę palūkanų normą 400 bazinių punktų iki 15 procentų.
Analitikai mano, kad ekonominės negandos gali padaryti spaudimą prezidentui artėjant 2023 metų rinkimams, nes opozicija, kuri iki šiol nesugebėjo mesti rimto iššūkio, ima konsoliduotis.