Tokios mugės, anot jų, naudingiausios internetu mažai besinaudojantiems ar geriau šalį norintiems suprasti turistams.
Pritraukia dešimtis tūkstančių lankytojų
Vasario pradžioje Vokietijoje įvyko kasmetė tarptautinė turizmo mugė „Reisen 2012“ Hamburge, kurioje apsilankė daugiau kaip 64 tūkst. lankytojų, o 800 stendų pristatė 70 šalių, tarp kurių – ir Lietuva su stendu Kurische Nehrung [vok. Kuršių Nerija, aut. past].
„Kelionių mugės visur po truputį praranda svarbą, nes visagalis internetas planuojant atostogas gali atsakyti į visus klausimus. Tačiau mugių tradicija Vokietijoje yra tokia sena ir stipri, kad vis tiek pritraukia dešimtis tūkstančių lankytojų“, – grįžusi iš šiųmetės parodos LRT interneto tarnybai kalbėjo Neringos savivaldybės tarybos narė Aušra Feser.
Pasak pašnekovės, apčiuopti realią parodos naudą – neįmanoma. Vokiečiai esą paskaičiavę, kad parodos lankytojai, pirmą kartą susipažinę su nauju kraštu, į jį ryžtasi vykti po 2–3 metų.
„Vienas lankytojas šiemet pasakė, kad jau 10 metų mus stebi ir teigė, jog mes nesame vienadieniai kelionių siūlytojai, dirbame nuolatos, todėl mumis galima pasitikėti ir šiemet atvyks [į Neringą]. Mano nuomone, svarbiau būti toje mugėje nuolat, o ne šokinėti iš vienos į kitą“, – nuomonę išsakė A. Feser.
Gyvą žodį vertina labiau?
A. Feser neslėpė, kad Lietuva nėra šalis, kurios vardas tokiose šalyse kaip Italija, Graikija ar Kroatija asocijuojasi su atostogomis, todėl reikia dirbti visais būdais.
„Geriausia kooperuoti verslo ir savivaldybės lėšas, kartu dirbti. Tada visiems nėra taip skausminga finansiškai ir rezultatai būna geri. Deja, mugės yra brangios. Internetas yra gerai, bet vyresni vokiečiai dažnai jo neturi arba nemoka naudotis. Taip pat svarbus gyvas žodis, tiesioginis bendravimas“, – teigė A. Feser.
Su pašnekove sutinka ir Kauno regiono turizmo informacijos centro (KRTIC) direktorius Sigitas Sidaravičius, kurio teigimu, turistai gali daug informacijos rasti internete, bet daug paprasčiau ir maloniau prie kavos puodelio pavartyti popierinį lankstinuką, kuriame nurodyta, ką gero siūlo vienas ar kitas miestas.
Panašiai kalba ir turizmo parodose dalyvaujanti kelionių vadovė Donata Dundienė. Pasak jos, internete mes galime žiūrėti tik vizualiai, o parodos suteikia galimybę prisiliesti prie šalies – paragauti maisto ar paliesti iš kurio nors krašto atvežto smėlio, sudalvauti įvairiose užsiėmimuose ir prisiliesti prie šalies visai kitokiomis formomis.
„Turizmo parodos turi matomą ir nematomą pusę. Matoma – potencialių turistų aptarnavimas. Tačiau dar reikia pasakyti, kad didelė dalis žmonių ateina šiaip akis paganyti ir jiems tai gal neduoda apčiuopiamos naudos.
Kitas dalykas – susitinkame savo profesijos specialistus, kolegas ir tuo metu įvyksta įvairūs pasitarimai, pristatymai, forumai. Tai yra proga kartą metuose susitikti ir padiskutuoti apie bendras problemas ar perspektyvas“, – lrt.lt kalbėjo S. Sidaravičius.
Mato efektyvesnes priemones
Tęsdamas pokalbį KRTIC vadovas teigė neskiriantis aukščiausių balų turizmo parodoms kaip geriausioms priemonėms reklamuoti šalį ir tikintis kitomis: „Jeigu nebūtų vertinga tokia praktika, tai Berlyno paroda nesulauktų praktiškai visų pasaulio šalių dėmesio, tačiau aš tikiu kitomis priemonėmis – tokiomis kaip anksčiau veikusi Lietuvos turizmo centrų užsienyje veikla, kur susipažįstama su žurnalistais, daromi pristatymai.
Taip pat galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, Maskvos metro pravažiuoja per 9 mln. žmonių, tai jeigu ten būtų išpirktų stendų, kuriuose primenama apie Lietuvą, aš tikiu, kad tai būtų efektyviau“, – įsitikinęs S. Sidaravičius.
Kaip teigė D. Dundienė, pavyzdžiui, Berlyno turizmo parodoje lietuviai nėra labai lankomi, nes patys europiniai stendai nėra patrauklūs: „Žmonės yra pakankamai išsilavinę, jie žino tas valstybes. Be to, trūksta laiko viską apžiūrėti, vienos dienos tikrai neužtenka, todėl renkasi egzotines šalis. Šiemet oficialus partneris bus Egiptas, todėl jam bus didžiausias dėmesys ir stendai“, – paaiškino kelionių vadovė.
Kaip nurodo Vilniaus TIC, artimiausios turizmo parodos įvyks Lietuvoje („Vivattur 2012“), Vokietijoje („ITB 2012“) bei Prancūzijoje („MAP 2012“).
