Pasigenda būtiniausių produktų
Vilniečio Virginijaus rankose – pirmasis krepšys su paramos maistu. Jame – ir kruopos, ir vaisiai, duona bei daržovės. Iš pieno produktų – tik grietinė, o jų vyras norėtų labiausiai.
„Galėtų duoti šiek tiek daugiau. Bent porą produktų – 2 ar 3. Geriau mažiau saldainių ar ko, bet grietinės, pieno, varškės pakelį“, – kalbėjo vyras.
Maisto atiduotuvėje, kur nepasiturintys patys renkasi produktus, stinga ir pieno, ir mėsos. Šaldytuvai – jau pustuščiai, dar nepradėjus paramos dalybų.
„Kasdien „Maisto bankas“ aptarnauja nebe šimtus, o tūkstančius žmonių, kurie negauna mėsos ir pieno. Kodėl? Dėl to, kad mėsa ir pienas yra laikomi parduotuvėje iki pat paskutinio momento“, – teigė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Kaip pastebi patys paramos gavėjai, parduotuvės šių produktų išmeta išties daug.
„Jau galėtų tikrai daugiau duoti“, – teigė moteris.
Seimas atsižvelgė į skundus
Į skurstančių žmonių skundus nusprendė įsiklausyti Seimas. Nutarta įpareigoti prekybininkus tinkamą vartoti maistą perduoti labdarai.
„Maistas neturi tapti atlieka, jeigu jį dar galima suvartoti. Tai yra principinis dalykas“, – teigė įstatymo projekto iniciatorius Tomas Tomilinas.
Nuo lapkričio sutartį reikės sudaryti su bent viena maisto paramos organizacija. Kitaip – prekybininkui grės bauda iki 5 tūkstančių eurų.
„Naujų prekybos tinklų, kurie su „Maisto banku“ sutiko pasirašyti sutartis, iš tikrųjų, nėra nei vieno“, – teigė S. Gurevičius.
Savo įžvalgomis pasidalijo ir patys prekybininkai.
„Čia niekam nėra naujiena. Tikiu, kad dauguma prekybos centrų, didesnė dauguma, dirba ir su tuo pačiu „Maisto banku“, ir su Raudonuoju Kryžiumi“, – tvirtino prekybos centro „Vasaris“ vadovė Miglė Gruzdenė.
„Prekybos tinklui „Iki“ ši tvarka nekeičia nieko. Mes su „Maisto banku“ turime bendradarbiavimo sutartį jau nuo 2009-ųjų metų. Mes esame pirmasis prekybos centras, pradėjęs bendradarbiauti“, – teigė „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.
T. Tomilinas sako, kad kaimo parduotuvių nauja tvarka nelies, o kiek didžiųjų prekybos tinklų dar neaukoja – nežino.
„Man sunku pasakyti, bet aš tikiuosi, kad visi dalyvaus tame“, – vylėsi jis.
Jeigu dauguma prekybos tinklų aukoja jau ir dabar, neaišku, kam reikėjo dar vieno įstatymo.
„Prieš pusę metų buvo priimtas įstatymas dėl būtent ilgo galiojimo produktų – dėl makaronų ir panašiai. Mes dabar kalbame apie tą būtiniausių maisto produktų sąrašą, kuris turi atitekti žmonėms“, – teigė T. Tomilinas.
Ant prekybininkų pečių nuguls didesnė našta
Įstatymo projekto iniciatorius T. Tomilinas teigia, kad dabar labdaras pasieks daugiau pieno, mėsos, jogurtų ar sviesto, bet erdvę derėtis dėl maisto perdavimo – paliko patiems prekybininkams ir labdaros organizacijoms.
„Prekybininkas gauna beveik vienodą naudą. Ar jis utilizuoja tą produktą, ar jis atiduoda labdarai – čia labai ydinga. Taip neturėtų būti. Prekybininkas turėtų būti skatinamas atiduoti labdarai“, – pastebėjo „Maisto banko“ vadovas.
Tiesa, prekybininkų sąmoningumui palikta tvarka negarantuoja, kad parama taps įvairesnė.
„Mes patys nuolat ieškome būdų, kaip išplėsti tą asortimentą, kurį mes galime paaukoti“, – teigė „Iki“ atstovė.
„Mes, žinokite, daugiau dirbame tuo principu, kad pritrūktų, o ne, kad perteklius liktų“, – teigė prekybos centro „Vasaris“ vadovė M. Gruzdenė.
Prekybininkai tvirtina, kad maisto švaistymo šalyje nesumažės, mat švaistymas vyksta ne toje vietoje, kur bando sureguliuoti politikai.
„Daugiausiai išvaistoma yra namų ūkiuose arba prekybos centruose, kur ir vieni, ir kiti prisiperka per daug maisto, o paskui jo nesuvartoja. Tokiu būdu jis yra švaistomas“, – „Koops mažmenos“ direktorius Simas Bendorius.
Ant prekybininkų pečių grius dar daugiau naštos. Reikės viešai atsiskaitinėti, kiek ir kokio maisto jie išmeta.
„Gali sutarčių sudarymas privesti ir prie didesnių kaštų. Žiūrint į tą tvarumo principą, mes galime turėti atvirkštinį“, – teigė M. Gruzdenė.
„Procese dalyvaus valstybė. Kiekvienas papildomas dalyvis bet kurioje grandinėje – jis vis tiek kažką kainuoja“, – pastebėjo S. Bendorius.
Prekybininkų ataskaitas kontroliuoti bus pavesta valstybinei įstaigai, o tai reiškia papildomas darbo valandas iš mokesčių mokėtojų pinigų.
„Tikrai jiems užteks pinigų tą padaryti ir jokių mokesčių mokėtojų pinigų čia nebus naudojama“, – tvirtino T. Tomilinas.
„Maisto banko“ vadovas teigė, kad prekybos tinklai kasmet išmeta šimtus tūkstančių tonų maisto. Išgelbėti pavyksta tik apie 6 tūkstančių tonų.
Visą reportažą rasite LNK portale:
