Apie verslo sunkumus surandant darbuotojų girdime jau ne vienerius metus, o regionų savivaldybėse ši problema dar aštresnė. Kaip ji sprendžiama? Ką savivaldybės siūlo atsikėlusiems gyventi specialistams? Kokių profesijų atstovų labiausiai trūksta? Į šiuos klausimus atsakė merai bei savivaldybių atstovai.
Šeimos gydytojui siekia skirti 50 tūkst. eurų
Kai kurios savivaldybės specialistų pritraukimo programas taiko jau seniai. Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas atskleidė, kad jau dešimtmetį savivaldybė siūlo apmokėti rezidentūros studijas norintiems čia dirbti medikams. Pasinaudoję šia parama, jo teigimu, į rajoną grįžo dirbti keli rezidentai.
„Dabar gydytojų pritraukimo programa yra papildyta. Atvykusiems į Rokiškį dirbti gydytojams skiriama 18 tūkst. parama, kuri išmokama per 5 metus. Ji mokama ne į priekį, o už išdirbtus metus. Jeigu specialistas neišdirba 5 metų ir išvyksta, parama nutrūksta“, – Delfi sakė R. Godeliauskas.
Šią paramą gydytojai gali panaudoti bet kokioms savo reikmėms.
Dar viena specialistų pritraukimo programa yra skirta slaugytojams, mokant jiems už mokslus. Kiek metų buvo jiems mokama už mokslus pagal pateiktas sąmatas, tiek metų slaugytojai Rokiškio gydymo įstaigose ir turi atidirbti, nurodė meras. Šia parama pasinaudojo 4 slaugytojai.
Pasak R. Godeliausko, gydymo įstaigų specialistų pritraukimo programą artimiausiame tarybos posėdyje planuojama keisti ir pasitvirtinti naują. Planuojamos dar solidesnės išmokos.
„Matome, kad konkurencija šioje srityje labai auga, ypač dėl šeimos gydytojų. Jeigu šiandien Rokiškio ligoninėje gydytojų netrūksta, užtenka visų sričių specialistų, problemą matome pirminėje sveikatos grandyje – trūksta šeimos gydytojų. Savivaldybės biudžeto projekte yra numatyta kur kas didesnė gydytojų pritraukimo parama – 50 tūkst. eurų vienkartinė išmoka šeimos gydytojui, kuris atvyks dirbti į Rokiškį“, – kalbėjo politikas.
Tiesa, šią tvarką dar tik planuojama patvirtinti vasarį vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje.
Švietimo specialistams Rokiškio rajone nuo 2022 metų taikoma atskira parama. Jiems siūloma persikvalifikavmo priemonė – tam skiriama iki 2 tūkst. eurų, ja pasinaudojo 9 švietimo specialistai. Taip pat kompensuojamos būsto įsigijimo išlaidos, tam skiriama iki 15 tūkst. eurų per 5 metus, mokant ne daugiau kaip 3 tūkst. eurų per metus. Ši priemonė praėjusiais metais sulaukė vieno švietimo specialisto dėmesio.
Taip pat pedagogai gali pasinaudoti būsto remonto dalies lėšų kompensavimu, tam skiriama 9 tūkst. eurų per 3 metus (ne daugiau kaip 3 tūkst. eurų per metus). Ja pernai nesusiviliojo nė vienas specialistas.
Trūksta ir policijos pareigūnų, jų pritraukimui Rokiškio rajono savivaldybė taip pat deda pastangas.
„Su šia programa Rokiškio rajono savivaldybė startavo viena pirmųjų Lietuvoje. Pagal ją, įstojusiems į policijos mokyklą ir nusprendusiems ją baigus atvykti dirbti į Rokiškį, mokama 200 eurų stipendija kiekvieną mėnesį. Arba yra vienkartinė 5 tūkst. eurų išmoka atvykusiems ir pradėjusiems darbą Rokiškyje“, – vardijo meras.
Matomi pirmieji rezultatai – pasinaudojusios parama dirbti į Rokiškį 2023 metais grįžo trys pareigūnės. Dar 7 rokiškėnai mokosi policijos akademijoje, trys iš jų jau pasakė, kad
grįš į Rokiškį, teigė R. Godeliauskas.
Tuo metu Šakių rajone trūkstamų profesijų atstovai gali pasinaudoti 20 tūkst. eurų parama būsto įsigijimui ar remontui. Kaip įvardijo rajono meras Raimondas Januševičius, tokiu atveju specialistui keliamas reikalavimas atidirbti bent 5 metus bei deklaruoti savo gyvenamąją vietą savivaldybėje.
Šia parama praėjusiais metais pasinaudojo du specialistai – gydytoja ir mokytoja, tačiau meras įvardijo, jog savivaldybė tikrai galėtų paramą skirti daugiau žmonių, jei jie tik jie atvyktų į Šakius. Šiais metais prašymų dar nebuvo sulaukta.
Biržuose parama tik gydytojams
Tuo metu Biržų rajono savivaldybėje parama siūloma tik gydytojams, trūksta įvairaus profilio specialistų – chirurgų, kardiologų, akušerių, akių ligų gydytojų, odontologų, psichiatrų, vaikų ligų gydytojų, šeimos gydytojų.
Šie specialistai gali pasinaudoti vienkartine iki 15 tūkst. eurų siekiančia įsikūrimo išmoka. Kaip įvardijo savivaldybės viešųjų ryšių skyrius, ji gali būti panaudota būsto įsigijimui, statybai, remontui, baldams ar buitinei technikai, bet reikalavimo patekti išlaidas pagrindžiančius dokumentus nėra.
Taip pat pirmus 3 metus skiriama mėnesinė išmoka specialisto poreikiams tenkinti, dirbant ne mažiau kaip 0,5 etato. Maksimali išmoka negali viršyti 0,9 minimalaus mėnesio atlyginimo dydžio. Savivaldybė siūlo ir išmoką studijoms apmokėti – ji negali būti didesnė nei pateikta išlaidų sąmatoje.
Gavęs paramą specialistas gretai išvykti negalėtų. Pasak savivaldybės, jei apmokamos mediko studijos ar jis gauna vienkartinę įsikūrimo išmoką, darbuotojas įsipareigoja dirbti ne trumpiau kaip 6 metus, kitu atveju lėšas privaloma grąžinti.
Plungėje – platus priemonių spektras
Švietimo specialistų, medikų stygių irgi jaučianti Plungė taiko platų paramos spektrą. Čia geidžiami specialistai gali gauti 200 eurų per mėnesį siekiančią būsto nuomos kompensaciją, jiems gali būti suteikiamas savivaldybės būstas bei metinė piniginė išmoka, kuri siekia 12 tūkst. eurų.
Siūlomos stipendijos kiek kuklesnės nei kitose savivaldybėse – paskutinių kursų studentai gali gauti 250 eurų stipendiją per mėnesį įsipareigojant, kad baigę studijas pradės dirbti įstaigoje. O jei įsipareigotų dar studijų metų padėti dirbti Plungės savivaldybės viešojoje ar biudžetinėje įstaigoje, per mėnesį gautų 500 eurų stipendiją.
„Jei asmuo gauna stipendiją, jam įsipareigojimo terminas nustatomas semestrų (traktuojamų kaip pusę metų), už kuriuos mokama stipendija, skaičių dvigubinant. Pavyzdžiui, jei stipendija pradedama mokėti 3 kurso pirmą semestrą ir mokama 4 semestrus, tokiu atveju asmuo įsipareigoja dirbti 8 pusmečius t. y. 4 metus. Terminas pradedamas skaičiuoti pradėjus dirbti po studijų“, – nurodė savivaldybė.
Tokia pati tvarka galioja dirbančiam studentui. Jei jam stipendija pradedama mokėti 4 kurso antrą semestrą ir mokama vieną semestrą, tokiu atveju asmens įsipareigojimas dirbti 2 pusmečius t. y. vienerius metus.
Tiesa, pasiekti rezultatai pritraukiant specialistų kol kas yra kuklūs. Pasak savivaldybės, pernai ja pasinaudojo vienas žmogus – sporto trenerį (programa pernai buvo kiek kitokia, nuo šių metų ji pakoreguota), o šįmet prašymų dar nesulaukta.
Akmenė siūlo net 60 tūkst. eurų, jei medikas įsigyja būstą
Dosnios išmokos taikomos ir Akmenės rajono savivaldybėje. Čia gydytojams skiriamos iki 10 tūkst. eurų siekiančios metinės išmokos, įsipareigojant dirbti ne trumpiau nei vienerius metus. Jei sudaroma sutartis ilgiau nei vieneriems metams, suma didėja ir gali būti išmokama daugiausia už 3 metus (30 tūkst. eurų).
Taip pat medikams skiriamos transporto išlaidų kompensacijos – iki 150 eurų per mėnesį, apmokamos rezidentūros studijos (iki 35 tūkst. eurų), gali būti skiriamas savivaldybės būstas iki 6 mėnesių laikotarpiui. Tiesa, nuomos ir komunalines išlaidas turi padengti pats medikas.
O jei gydytojas įsikuria Akmenės rajone (įsigyja nekilnojamojo turto ir deklaruoja gyvenamąją vietą), pateikia tai įrodančius dokumentus ir įsipareigoja savivaldybėje dirbti ne trumpiau kaip 5 metus, jam gali būti išmokama iki 60 tūkst. eurų siekianti išmoka.
Tuo metu trūkstamiems mokytojams patvirtinta pritraukimo į rajono švietimo įstaigas programa, kuri numato iki 10 tūkst. eurų siekiančią įsikūrimo rajone išmoką, jei asmuo neturi gyvenamojo būsto Akmenės rajone ir sudaro 5 metų garantinę darbo sutartį su švietimo įstaiga.
Tiesa, nei gydytojų, nei mokytojų pritraukti Akmenės rajonui praėjusiais metais nepavyko. Šiemet susidomėjusių kol kas taip pat nėra.
Įsijungė ir didesnės savivaldybės
Specialistus įvairiomis paskatomis vilioja ir didesnės šalies savivaldybės. Štai Šiaulių miesto savivaldybė įvairias gėrybes siūlo ne tik viešojo, bet ir privataus sektoriaus atstovams.
Trūkstamų specialistų sąrašas itin platus. Jame – gamybos ir statybos vadovai, inžinieriai, finansų analitikai, ekonomistai, psichologai, rinkos tyrimų analitikai.
Jie, kaip nurodė savivaldybės viešųjų ryšių skyrius, gali pasinaudoti iki 6 tūkst. eurų siekiančia parama būstui įsigyti ar išsinuomoti ar įsikūrimo išlaidoms netikrinant gautos paramos panaudojimo.
Gydytojams siūloma dosnesnė parama. Jei įsipareigoja dirbti ne trumpiau kaip vienerius metus, skiriama 7 tūkst. eurų vienkartinė išmoka gydytojui jo poreikiams tenkinti, 25 tūkst. eurų – jei dirbama ne trumpiau kaip 3 metus, rezidentams – ne didesnė kaip 10 tūkst. eurų stipendija, slaugytojui ar visuomenės sveikatos specialistui – ne didesnė nei 5 tūkst. eurų stipendija.
2023 metais finansavimą gavo 22 sveikatos priežiūros specialistai (17 gydytojų, 5 rezidentai). Šiuo metu rengiamos 7 naujos sutartys dėl visuomenės sveikatos specialistų ir gauti 2 nauji prašymai dėl gydytojų rezidentų studijų finansavimo, informavo savivaldybės atstovai.
Parama ne medikams praėjusiais metais susidomėjo 8 asmenys. Šįmet nagrinėjamas vienas prašymas, jau pasirašyta sutartis su vienu specialistu.
Francas: paskatos reikalingos, bet tai tik viena dėlionės dalių
Tai, kad paskatos yra gera priemonė, sutiko ir darbo rinkos ekspertas, „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas, tačiau jis pastebėjo, kad tai tik viena dėlionės dalių siekiant prisivilioti specialistų.
„Turi būti visuma dalykų, kad žmonės tikrai norėtų ten gyventi, kad būtų medicinos, švietimo paslaugų, darželių, popamokinių veiklų vaikams. Dažnai galimybių regione yra daugiau nei mieste, kur yra eilės prie paslaugų. Apie tai reikia kalbėti, rodyti gerąsias istorijas. Manau, kad stipendijos yra dėlionės dalis, jos yra absoliučiai reikalingos“, – Delfi sakė A. Francas.
Visgi jis akcentavo, kad darboviečių vadovai turėtų dėti pastangas siekdami pritraukti darbuotojus – važiuoti prisistatyti į policijos akademijas, universitetus ar kolegijas, kurios ruošia medicinos specialistus.
„Svarbu, ar jie prisistato, kviečia atvažiuoti, viską aprodo, kalba apie galimybes mokytis. Nes medikams, pavyzdžiui, labai svarbu mokytis ir tobulėti. Jei negali toliau savo įgūdžių vystyti, jie ir neatvažiuos. Bet jei jiems sudarytos sąlygos, kodėl gi ne? Vilniuje, Kaune darbo vietos yra užpildytos, o regionuose galimybių yra daug daugiau. Mes kaip valstybė turime galvoti apie kažkokią politiką, nes investuojame didžiulis pinigus į specialistų ruošimą, bet dalis jų nelieka Lietuvoje, išvažiuoja į užsienį“, – komentavo ekspertas.
