Trumpesnės darbo savaitės dar nesulauksime – šalia privalumų kyla ir iššūkių

Pasaulyje populiarėjant keturių darbo dienų savaitės bandymams, o dirbtiniam intelektui galint iš pagrindų pakeisti darbo rinką, trumpesnis darbo laikas turėtų savų privalumų, sako profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai. Tačiau Lietuvoje tokiems sprendimams esą dar per anksti.

Keturių darbo dienų savaitę propaguojanti organizacija „4 day week global“ įsitikinusi, kad būtent toks sprendimas yra darbo rinkos ateitis, o darbo ir gyvenimo pusiausvyra gali tapti norma kiekvienam dirbančiajam.

„Penkių dienų savaitė yra tiesiog pasenusi buvusios eros liekana, tačiau vis dar gaji, nes klaidingai manoma, jog yra optimali ekonomikai. Taip nėra. Keturių darbo dienų savaitė, kaip jau įrodyta, užtikrina tokį patį – jeigu ne didesnį – produktyvumą, kartu gerindama gyvenimo kokybę: žmogui, šeimai ir bendruomenei“, – teigia organizacija.

Nuo šių metų sausio Lietuvos biudžetinių įstaigų darbuotojai, auginantys vaikus iki 3 metų, gali dirbti 32 valandas per savaitę.

Našumo klausimas ir noras užsidirbti

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis atkreipia dėmesį, kad svarstant apie trumpesnę darbo savaitę reikia nepamiršti ir produktyvumo lygio šalyje.

„Jeigu mes kalbame ne apie futurologiją, o apie dabartinę situaciją, tai turime paprastą dalyką, kad Lietuvoje, net lyginant su kitomis šalimis, produktyvumas yra vis dar žemas, nes ką sako keturių dienų darbo savaitė?

100 proc. atlyginimo už 80 proc. darbo laiko ir 100 proc. produktyvumas. Tai klausimas, ar esame tam pasiruošę“, – „Delfi“ laidoje „Verslo tema“ kalbėjo A. Romanovskis.