Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius Trišalės tarybos posėdyje sakė, kad kortelė galėtų būti įvesta kitąmet, o rūpintis ja turėtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Valstybine darbo inspekcija.

„Kai darom šią priemonę, mes žiūrime į visas puses – ir į vartotoją, ir į darbdavį, ir į samdomą darbuotoją, ir į savarankiškai dirbantįjį, ir pačią valstybę“, – tarybos posėdyje antradienį sakė V. Augustinavičius.

„Vartotojui pagrindinė nauda būtų ta, kad jis tikrai žinotų, kas jam daro darbus. Jis galėtų pamatyti, kokios to darbuotojo kompetencijos, kokia jo darbo patirtis, jei jis šiuos duomenis yra suvedęs. Čia atsiranda ir paskata darbuotojui suvesti tas kvalifikacijas (...). Darbdaviai galėtų lengviau surasti reikalingus darbuotojus“, – teigė jis.

Pasak V. Augustinavičiaus, kortelė galėtų būti tiek fizinė, tiek virtuali – samdomam darbuotojui kortelę užsakytų darbdavys, o savarankiškai dirbantieji patys gautų registracijos numerį.

„Koncepcijos idėja yra tokia, kad turėtų būti privaloma asmens tapatybė ir darbuotojo susiejimas su darbdaviu, toliau tai turėtų būti statybos objektų deklaravimas, darbo laiko apskaita ir žinoma viskas vyktų realiu laiku, tai yra viena iš esminių sąlygų“, – sakė jis.

Anot jo, kortelę turėtų gauti visi, kurie nori dirbti statybų darbus.

Asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas priešinosi Vyriausybės kanceliarijos pasiūlytam modeliui – anot jo, nėra prasmės iš naujo kurti sistemos, nes asociacija ją jau yra sukūrusi ir pajėgi ją administruoti. Jo teigimu, neaišku, iš kokių lėšų kortelė būtų kuriama ir administruojama.

„Sistema jau veikia ir labai keistai skamba, kad šiandien visų mokesčių mokėtojų pinigai bus metami į naują sistemą (...) galima naudotis ta sistema jau dabar, o ne kurti naują“, – teigė jis.

V. Augustinavičius pripažino, kad šešėlio mastas statybų sektoriuje yra itin didelis, todėl veiksmų imtis būtina.

Kaip geruosius statybų kortelės naudojimo pavyzdžius jis įvardijo Švediją ir Norvegiją, kur kortelė veikia jau 10 metų.

„Pavyzdžiui, Norvegijoje ta kortelė yra taikoma ne tik statybų sektoriuje. Švedijoje irgi kortelė yra pakankamai efektyviai taikoma kituose sektoriuose ir pripažįstama, kad šita priemonė tikrai labai reikšmingai mažina šešėlį“, – kalbėjo Vyriausybės kanceliarijos atstovas.

Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė nepritarė privalomos kortelės idėjai. Anot jos, verslui kortelės sukels didesnę administracinę naštą, be to, nesąžininga, kad išskiriamas statybų sektorius.

„Mūsų taryba kategoriškai nepritaria šitam žingsniui, nes mano, kad tai pirmiausia administracinės naštos didinimas, antra, tai yra valstybės pinigų švaistymas ir jokios naudos“, – teigė ji.

Statybininkų asociacija korteles išduoda nuo praėjusių metų liepos. Anot D. Gedvilo, jos išduodamos, išlaikius egzaminą, jį jau yra išlaikę apie tūkstantis statybininkų.

D. Gedvilas privalomos statybininko kortelės idėją pristatė Trišalės tarybos posėdyje balandį. Tuomet jis sakė, kad privalomai kortelei pritaria dar septynios asociacijos.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)