Atvykus į biurą Kėdainiuose mus pasitinka patys vadovai. Iškart pasakoja, kad stalo kojos biure pagamintos iš senų arimo staklių, o lauke tik privažiavus prie įėjimo esantys pastatyti plūgai, iš pasaulio artojų varžybų.
„Jie yra, kaip meno kūriniai“, – giriasi vienas vadovų.
Puse gaminių eksportuoja
Kazys pasakoja, kad su kolega Jonu jie buvę kursiokai, todėl pažįstami jau daugelį metų. Abu mokėsi Žemės ūkio akademijoje, todėl žemės ūkio technikos subtilybės jiems jau tada buvo puikiai žinomos.
„Visai neturėjome pinigų“, – paklaustas, kodėl įkūrė įmonę ir pradėjo tokią veiklą, sako Kazys, o Jonas priduria, kad viskas prasidėjo prieš 30 metų.
„Tada ūkininkai atgavo žemes, bet neturėjo su kuo jų dirbti. Jiems reikėjo mažo plūgo, mažo kultyvatoriaus. Likusi sovietinė technika buvo stambi, todėl mums iškart atsirado paklausa“, – atsimena Jonas ir sako, kad einant laikui buvo užsiimama vis stambesnės technikos gamyba.
„Turėjome labai gerus konstruktorius. Ir dabar yra žmonės, kurie kuria, projektuoja mūsų gaminius.
Atvažiuoja ūkininkas, sugalvoja, kad reikia to ar ano, mes pasižiūrime, jei galime, gaminame“, – sako jis.
Jonas pasakoja, kad jie su Kaziu atsakomybes įmonėje yra pasidaliję. Kiekvienas kuruoja savo sritį.
Kaip vardija, už darbuotojus, klientus atsakingas kolega, o jis pats rūpinasi komercija, dalių, iš kurių surenkami agregatai, importu, pardavimais.
„Reikia sužiūrėti, kad viskas suvažiuotų pas mus į įmonę. Dalį dalių importuojame iš viso pasaulio, tokių šalių, kaip Kanada, Brazilija, Argentina“, – sako Jonas.
Jis iškart patikina, kad apie 50 proc. pagamintos žemės ūkio technikos šiandien yra eksportuojama į užsienį, o likusi dalis lieka Lietuvoje.
„Bet kasmet pardavimai skirtingi. Šiemet turime kritimą Čekijoje ir Latvijoje, o praėjusiais metais Latvijoje rezultatai buvo labai geri.
Manau, kad viskas priklauso nuo valstybės politikos, kiek ūkininkai gauna išmokų, paramų“, – svarsto jis.
Bankai – nereikalingi
Tuo metu kai svečiuojamės, Švedijoje vyksta žemės ūkio technikos paroda. Vyrai neslepia, kad ten išvykę ir jų įmonės atstovai. Jiedu sako, kad dažnai mato, jog kolegos iš užsienio net nukopijuoja jų sprendimus.
„Tokia yra rinka. Vieni kitus stebi“, – sako jie.
Šiuo metu ant bangos – rapsų sėjimo mašina, kai nereikia dirbti žemės, aiškina Kazys. Tai – dabar populiariausias užsakymas, o jie vos spėjantys jas gaminti.
Brangęs metalas, kaip prasitaria, brangino ir įmonės gaminius, tačiau šiandien kainos jau nusistovėjo. Vyrai pasakoja, kad kai jos buvo didelės, kilo ir galutinio gaminio įkainis, tačiau žaliavai atpigus, jos buvo sumažintos.
Įtakos verslui turės ir vasarą buvusi sausra. Tai – labai svarbu įmonės pardavimams.
„Manau, kad mažesnių pardavimų sulauksime spalį, lapkritį“, – sako Kazys.
Šiandien įmonėje dirba 50 darbuotojų. Kazys patikina, kad jų skaičius įmonėje – stabilus.
„Nenorime augti. Pergyvenome jau tris krizes ir dar esame gyvi, laimingi ir patenkinti.
Kai sunkiai ir daug dirbame, nelabai krizę ir jaučiame. Mums nesustojo eksportas“, – sako jis ir priduria, kad „jų amžiuje jiems jau visko užtenka“.
Jonas juokiasi, kad ir bankai jiems nereikalingi – visa įmonė pastatyta jų pačių rankomis.
„Esame laisvi žmonės, sakyčiau, šiek tiek nenormalūs. Bendrai, tikriausiai esame vos ne vienintelė įmonė Lietuvoje, kuri iš tiesų ir šiandien priklauso jos įkūrėjams ir savininkams, o ne yra nupirkta, perparduota ar užsienietiško kapitalo“, – aiškina Kazys.
Bendrai, pasak vadovų, plėtra jų nebedomina, sako, kad kuo įmonė mažesnė, tuo jiems lengviau pergyventi krizes.
„Pažiūrėkite, kiek buvo stambių įmonių, o dabar nebeliko“, – lygina Jonas.
Vyrai pažįstami jau maždaug 50 metų, o Kazys juokiasi, kad dabar jiems nebėra kur dingti, turi bendrauti ir sutarti.
„Pasiginčijame, nes kiekvienas turi savo nuomonę, bet paskui prieinama prie bendro sprendimo. Mes ieškome kompromiso, bet šiaip dar taip gerai nesame gyvenę“, – sako Jonas.
„Krizės nebijome“, – priduria Kazys ir sako, kad kitiems bus sunkiau nei jų įmonei. Jis aiškina, kad įmonėje nėra ir darbuotojų trūkumo problemos.
„Su jais yra taip: kokį nusiperki, kiek nori mokėti, tokį jį ir gauni“, – teigia verslininkas.
