Gegužę, namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino blogiau nei balandį: gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo dalis padidėjo 4 procentiniais punktais (nuo 26 iki 30 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį, kas penktas gyventojas (20 proc.) teigė, kad jo namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo.
Gegužę, palyginti su balandžiu, gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas beveik nepasikeitė: kaip ir praėjusį mėn. 18 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės, 24 proc. gyventojų manė, kad ji blogės. (balandį – 23 proc.). Gegužę 44 proc. gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 51 proc. gyventojų – gana sunku ar sunku (balandį – atitinkamai 45 ir 50 proc.
Gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas truputį pagerėjo: gyventojų, manančių, kad gerės šalies ekonominė padėtis, dalis padidėjo nuo 11 iki 14 proc., 57 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės (balandį – 61 proc.).
Gegužę 29 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 18 proc. – mažiau (balandį – atitinkamai 27 ir 14 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime gegužę skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis buvo minus 8, kaime – minus 10. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, o kaime sumažėjo 1 procentiniu punktu.
Gegužę, palyginti su balandžiu, ir miesto, ir kaimo gyventojai šiek tiek geriau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas, blogiau – namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. Miesto gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas beveik nepasikeitė, o kaimo gyventojų, besitikinčių namų ūkio finansinės padėties gerėjimo per ateinančius 12 mėn., dalis sumažėjo nuo 20 iki 17 proc.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu
Per metus (2022 m. gegužę, palyginti su 2021 m. geguže) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 6 procentiniais punktais. Palyginti su 2021 m. geguže, gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams per ateinančius 12 mėn. ketino išleisti daugiau.
Per metus gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 11 procentinių punktų (nuo 25 iki 14 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės dalis padidėjo 26 procentiniais punktais (nuo 31 iki 57 proc.).
Gyventojų, besitikinčių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis sumažėjo nuo 22 iki 18 proc., teigiančiųjų, kad ji blogės dalis padidėjo nuo 11 iki 24 proc.
Gegužę, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gyventojų, ketinančių per ateinančius 12 mėn. daugiau išleisti tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, dalis padidėjo nuo 21 iki 29 proc.
Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas
Šalies ekonominės padėties pasikeitimą gegužę gyventojai vertino blogiau nei balandį: nors gyventojų, manančių, kad padėtis pagerėjo dalis nepasikeitė (tokių buvo 14 proc.), bet nuo 60 iki 63 proc. padidėjo gyventojų, manančių, kad padėtis pablogėjo.
Esamą savo šeimos finansinę padėtį gyventojai vertino blogiau nei balandį: 51 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 7 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (balandį – atitinkamai 56 ir 5 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 46 proc. gyventojų, 19 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (balandį – atitinkamai 48 ir 15 proc.).
Gegužę 52 proc. gyventojų manė, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, 11 proc., kad jis mažės (balandį – atitinkamai 54 ir 13 proc.).
Namų ūkių pajamų pasikeitimas
Vertindami savo namų ūkio pajamų pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., gegužę 21 proc. gyventojų teigė, kad jos padidėjo, 12 proc. – kad sumažėjo, 63 proc. – nepasikeitė (balandį – atitinkamai 22 ir 12 ir 64 proc.).
39 proc. gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos padidėjo dėl padidėjusių socialinių išmokų, 30 proc. – dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo, 19 proc. – dėl pailgėjusio darbo laiko, padidėjusio darbo krūvio, dėl kitų priežasčių padidėjusio darbo užmokesčio tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 11 proc. – dėl įsidarbinimo ar darbo pakeitimo.
34 proc. gyventojų, kurių namų ūkių pajamos sumažėjo, kaip pagrindinę to priežastį nurodė sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį, dėl kitų priežasčių sumažėjusį darbo užmokestį tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 26 proc. – darbo praradimą, nedarbą, nuosavo verslo bankrotą.
Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, 7 proc. teigė, kad pajamų padidėjimui įtakos turėjo COVID-19. Ankstesniais mėnesiais (nuo 2021 m. gegužės) didžiausia dalis gyventojų, pajamų padidėjimą siejančių su COVID-19, buvo 2021 m. rugpjūtį – 22 proc., mažiausia – 2022 m. kovą – 6,6 proc.
Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos sumažėjo, 40 proc. nurodė, kad pajamų sumažėjimui įtakos turėjo COVID-19. Ankstesniais mėnesiais didžiausia dalis gyventojų, pajamų sumažėjimą siejančių su COVID-19, buvo 2021 m. gegužę – 78 proc., mažiausia – 2022 m. balandį – 35 proc.
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
