„Turtingi Lietuvoje moka per mažai mokesčių. Vien dėl to, ilgainiui, negalėsime sau leisti medicinos ir esminių socialinių paslaugų, o turtingi galės. Todėl opozicijoje esantys kairieji, socialdemokratai, demokratai ir net valstiečiai visada deklaravo, kad nori daugiau socialinio teisingumo, visų partijų programose yra mokestinio progresyvumo tikslas, kai sumuojamos pajamos nepriklausomai nuo jų rūšies ir daugiau uždirbantys moka daugiau. Tokį siūlymą mes reformoje matome“, – Eltai teigė T. Tomilinas.
„Bet dabartinė diskusija dėl mokesčių reformos koncentruojasi ne ties šiuo klausimu, o aplink 3–5 mln. eurų generuojančias pajamas iš smulkiausių verslininkų, kuriems norima pakelti mokesčius“, – akcentavo jis.
Parlamentaras akcentavo, kad esminis dalykas mokesčių reformoje yra pajamų sujungimas ir progresinis jų apmokestinimas, generuojantis šimtus milijonų eurų.
„Opozicijai yra patogu, nes mato labai neracionalų Vyriausybės siūlymą dėl „individualininkų“, kuris sukelia daug erzelio ir gali paprasčiausiai sužlugdyti pačią reformą. Dramblys kambaryje yra visų pajamų sujungimas ir progresinis jų apmokestinimas, generuojantis šimtus milijonų eurų, kuriam bent jau kol kas niekas neprieštarauja“, – sakė Seimo narys.
Tvirtina, kad prezidentas turi aiškiai pasakyti, kokiu atveju vetuotų reformą
Galiausiai T. Tomilinas mano, kad šalies prezidentas Gitanas Nausėda turėtų pasisakyti, jog vetuos reformą tuo atveju, jeigu nebus minėto pajamų sujungimo ir progresinio jų apmokestinimo.
„Mano manymu, prezidentas turėtų aiškiai pasakyti, kad vetuos reforma, jei joje nebus pajamų sujungimo ir progresinio jų apmokestinimo“, – pabrėžė parlamentaras.
ELTA primena, kad daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.
Pagrindiniu įstatymų projektus svarstysiančiu komitetu patvirtintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Ekonomikos, Kaimo reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pataisos į parlamento posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.
