Ne vienas vietos gyventojas šią upelio vagą pamena nuo vaikystės – dar tėvai ar seneliai netoli Kuršių marių įrengtame neišvaizdžiame ir garažų apsuptame uostelyje laikė laivelius. Sovietmečiu savavališkai žmonės drąsiai įsirenginėjo metalinius keltuvus, kurie dabar išties dar labiau bjauroja vaizdą, tačiau nukelti jų niekas neskuba.
Pasidomėjus, kada numatyti darbai, Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos (GMLEB) „Smiltelė“ administracijoje aiškių atsakymų nėra. Bendruomenės nariai neslepia, kad jei ką ir išgirsta iš praėjusias metais išrinkto valdybos pirmininko Beno Šimkaus, viskas esą tik akių dūmimas ir problemos sprendimo atitolinimas. Akivaizdus pavyzdys – sutrūniję skenduoliai, kurie dar labiau apsunkina laivelių manevravimą ir taip sudėtinga bei užnešta upės vaga.
„Tik viena vagos puse įmanoma plaukti, vandenyje pilna senų vamzdžių. Kai vanduo nusenka, vagos gylis darosi pavojingai mažas, o kai vanduo pakyla, metalo šiukšlių nebematyti, todėl ne vienas yra apgadinęs laivelio korpusą“, – atvirauja bendruomenės nariai.
Dar praėjusiais metais, vos išrinkus naują pirmininką, vyrai sako siūlę patys organizuoti reikiamą techniką ir iškelti skenduolius. Jiems B. Šimkus atkirtęs, kad skenduoliai turi savininkus, tad esą trukdančių ir pūvančių skenduolių negalima liesti be jų šeimininkų žinios.
„Delfi“ paklausus B. Šimkaus, kokie planai dėl vagos tvarkymo yra šiuo metu, pašnekovas patikino, kad „tuoj tuoj“ senuosius nuskendusius laivus bendruomenės nariams leis iškelti, tačiau netrukus ima pasakoti, kad vandens valymo darbai nepriklauso bendrijai, kaip ir nelegalūs statiniai.
„Kad ir norėtų žmonės, valyti vagos negalime. Vanduo yra ne mūsų nuosavybė. Kalbam su žmonėmis, sakom, susitvarkykite, nusidažykite statinius. Pinigai trukdo, leidimai, be jų nieko nepadarysi vandenyje. Dėl vandens valymo sudarytas projektas, atlikta mokslinė studija. O tie nuskendę laivai... Yra jų savininkai, jie turi rūpintis“, – aiškina B. Šimkus.
Bendrija moka mokesčius, tad nariai paskaičiavo, kad sumokėti už specialaus transporto nuomą biudžete tikrai atsirastų pinigų. O ir patys nariai bei laivelių savininkai mielai prisidėtų finansiškai, kad tik galėtų pagaliau plaukioti mažiau pavojinga upės vaga.
B. Šimkus ima žadėti, kad „savaičių klausimas“, kada bus iškeltas vienas nuskendęs laivelis. Tačiau apie tokius planus bendrijos nariai sako girdintys jau toli gražu ne vieną mėnesį.
Bendrijos pirmininkas tikina, kad bet kokiems darbams atlikti trukdo ir vienas iš bendrijos narių, su kuriuo gana prasti santykiai. Esą žmogus buvo sumanęs verslą, kuris kenkė bendrijai. Tačiau aiškiau apie galimą konfliktą pirmininkas pasakoti nepanoro.
Bendruomenės nariai neslepia, kad gyvena sukilimo nuotaikomis – Smeltalės upėje esantis uostelis jau ne vienerius metus per laivų paradą ar kitas šventes, vis dar neturi galimybės priimti svečių, nors vieta būtų net labai tinkama. Kiekviena šventė, kur dalyvauja laivai, anot bendruomenės narių, yra akivaizdus praradimas – juk niekas nenori apsistoti šiukšlyne. Kaip gerus pavyzdžius laivelių savininkai pateikia Dreverną, Kintus, Šilutę, Nidą – visur malonu svečiuotis, sutvarkyta aplinka, patrauklios vietos ne tik žvejams ar vandens keliu keliaujantiems turistams, bet ir nieko bendra su laivyba neturintiems smalsuoliams. O štai per keturiasdešimt metų skaičiuojantis Smeltalės upelio uostelis vis dar paliktas likimo valiai.
„Dar nuo vaikystės pamenu šią vietą, čia laivelį laikė tėvai, dabar pats čia laikau savo laivelį. Visi mokame mokesčius, tad norime, kad būtų patraukli vieta ne tik mums. Deja, jei tik norime ką nors tvarkyti, sako – darykite už savo lėšas. Garažų stogus žmonės keičia iš savo lėšų. Kiek žinome, kad žolę nupjautų, iš dalies žmonių net reikalavo papildomai mokėti. Mes net nežinome, kokia bendrijos pirmininko alga, kur išleidžiamos lėšos, negauname jokios ataskaitos. Apie mokesčius žinome tiek, kad per metus turime sumokėti 70 eurų“, – dėsto laivelių savininkai.
Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė nurodė, kad dar 2019 m. savivaldybės administracija pradėjo procedūras dėl Smeltalės upelio vagos išvalymo.
„Administracija įvykdė Smeltalės upelio vagos išvalymo poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) atrankos parengimo viešuosius pirkimus. Konkursą laimėjusi UAB „Ekokonsultacijos“, įvertinusi visą Smeltalės upelio vagą Klaipėdos mieste, parengė dvi PAV atrankas. Pirma – iš Smeltalės upės ruožo pašalinti susikaupusias dugno nuosėdas ir perteklinę makrofitinę augaliją. Planuojama, kad bus išvalyta 300 metrų ilgio Smeltalės upės ruožo aukščiau Minijos g. tilto – pašalintos susikaupusios dugno nuosėdos ir perteklinė makrofitinė augalija. Iš Aplinkos apsaugos agentūros 2020-01-03 gauta išvada – tam, kad būtų išvalytas Smeltalės upės ruožas, t. y. pašalintos susikaupusios dugno nuosėdos ir perteklinė makrofitinė augalija, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Antroji PAV atranka – GMLEB „Smiltelė“ prieplaukos akvatorijos dugno valymas (projektinių parametrų atkūrimas) Klaipėdos m. Planuojama ūkinė veikla yra GMLEB „Smiltelė“ prieplaukos akvatorija, suformuota Smeltalės upės žiotyse, Klaipėdos miesto pietvakarinėje dalyje. Iš Aplinkos apsaugos agentūros 2020-08-18 gauta išvada – GMLEB „Smiltelė“ prieplaukos akvatorijos dugnui valyti (projektiniams parametrams atkurti) Klaipėdos m. poveikio aplinkai vertinimas privalomas“, – teigia R. Jievaitienė.
Anot savivaldybės atstovės, tęsdama pradėtus veiksmus Klaipėdos miesto savivaldybės administracija planuoja pirmu atveju pradėti rengti techninį projektą, antru – rengti visą poveikio aplinkai vertinimą kartu su techniniu projektu. Pagal šiuos planus paraiškas dėl uostelio išvalymo darbų galima teikti iki 2023 metų. Tokiu atveju bendruomenės narių kantrybė būtų bandoma dar kelerius metus.
Lyg to būtų maža, bendrijos nariai nustebo sužinoję, kad pirmininkas sumanė įrengti pontoninį tiltą už 100 tūkstančių eurų.
„Pirmininkas jau yra pastatęs prieplauką prie savo garažų. Jis dėl savęs tvarkosi iš bendrijos pinigų. Bandėme kalbėti su juo, bet nenori net klausyti mūsų nuomonės ir nieko mums neleidžia. Čia daugėja naujų žmonių, norime, kad viskas būtų gražiau, kad būtų sutvarkyta aplinka, o pirmininkas ėmė išsisukinėti“, – piktinasi žmonės.
B. Šimkus tikina, kad tiltas būtų statomas iš Europos Sąjungos skirtos paramos ir, anot pašnekovo, toks tiltas būtinas. Su bendruomenės narių kritika jis nesutinka, tikina, kad kitaip bus praleista galimybė išnaudoti visiems naudingas permainas.
Bendrijoje yra apie 700 žmonių. Dalis jų sako, kad tokio nebendraujančio pirmininko nesitikėjo. Žmonės teigia, kad jau ne vieną mėnesį prašo daryti susirinkimą, aptarti visiems svarbius klausimus, organizuoti darbus bendrai, tačiau vis atsimuša į neigiamus atsakymus.
Laivelių savininkai neslepia, kad jau nori atstatydinti pirmininką, nes per ilgai nevyksta jokių pokyčių, tačiau tam reikalingas susirinkimas. Vienas narių svarsto, kad gal B. Šimkus jaučia, kuo gali baigtis susirinkimas, dėl to ir vengia sukviesti narius.
Be to, aktyviausieji surado ir dar vieną dokumentą, kuriame dar 2017 metais buvo planuojama nukelti metalinius garažus, sukonstruotus upės krantuose. Per trejus metus realių veiksmų taip ir nesiimta. Bendrijos valdybos pirmininkas tikina, kad sprendimą dėl nelegalių statinių nukėlimo vėl turėtų priimti savivaldybė. Tačiau atsakymo ir informacijos iš Klaipėdos savivaldybės tiek bendruomenės nariams, tiek „Delfi“ gauti taip ir nepavyko.
