Visa tai numatyta Finansų ministerijos parengtame ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plane „Ateities ekonomikos DNR“.

Plano investicijų komitetas jau yra patvirtinęs projektą „Skaitmeninės ekonomikos inovacijų rinkos kūrimas finansuojant inovatyvius viešuosius pirkimus „GovTech“ sprendimams ir skatinant žaliąsias inovacijas“.

„GovTech“ – tai besivystanti inovacijų ekosistema, kurioje smulkus ir vidutinis verslas kuria inovatyvius, dažniausiai naujausiomis technologijomis grįstus sprendimus viešojo sektoriaus iššūkiams spręsti.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamo projekto aprašyme pateiktas „GovTech“ pirkimo pavyzdys:

„1. Viešojo sektoriaus institucija kvietimo metu pateikia turimą iššūkį.

2. Įvertinamas iššūkio tinkamumas.

3. Projekto viešųjų pirkimų specialistai padeda paruošti projekto konkurso dokumentus.

4. Skelbiamas projekto konkursas (planuojama vienu metu skelbti kelis projekto konkursus, siekiant didesnio rinkos susidomėjimo).

5. Rinkos dalyviai (juridiniai ir fiziniai) yra kviečiami siūlyti idėjas paskelbtiems iššūkiams spręsti.

6. Pasiūlytos idėjos yra įvertinamos, atrenkami ir apdovanojami trys geriausi pasiūlymai. Planuojama maksimali apdovanojimo suma – 6,6 tūkst. eurų.

7. Institucija, su veiksmo plėtotojų pagalba, vykdo neskelbiamas derybas su trimis laimėtojais dėl sutarties sudarymo. Sutarties objektas – bandomoji sprendimo versija.

8. Sudaroma sutartis su tinkamiausia komanda. Planuojama maksimali „GovTech“ sprendimo sutarties vertė – 33,2 tūkst. eurų; maksimali žaliųjų inovacijų sprendimo vertė – 200 tūkst. eurų. Planuojama, jog projekto konkursai vyktų grupėmis, vienu metu 10–20 institucijų paskelbiant savo iššūkius. Tokias grupes planuojama organizuoti penkis kartus projekto įgyvendinimo laikotarpyje“.

Projekto ketinama įgyvendinti 52 pirkimus, kuriems būtų skirta 6.771.397,60 euro.

„Rodiklis skaičiuotas atsižvelgiant į tai, jog didžiajai daliai „GovTech“ bandomųjų sprendimų versijų maksimaliai planuojama skirti po 53 tūkst. eurų, žaliųjų inovacijų pirkimams po 200 tūkst. eurų.

Taip pat planuojama skirti maksimaliai po 290 tūkst. eurų 10 geriausių sprendimų pilnam įgyvendinimui (tuo atveju, jeigu institucijos neturės galimybės nusimatyti tam lėšų). Preliminariai planuojama skirti finansavimą 45 „GovTech“ pirkimams, 9 būtent žaliųjų inovacijų pirkimams bei 10 pilniems įgyvendinimams. Šis paskirstymas gali keistis priklausomai nuo poreikių.

53 tūkst. eurų suma „GovTech“ pirkimų finansavimui pasirinkta remiantis Jungtinėje Karalystėje panašiu principu „GovTech“ sprendimų pirkimus organizuojančios Škotijos skaitmeninės politikos direktorato „CivTech“ padalinio patirtimi, kurie skiria po 5 tūkst. be PVM svarų sterlingų (apie 6,6 tūkst. eurų su PVM) prizus trijų geriausių idėjų autoriams, o bandomosios versijos sukūrimui – 25 tūkst. be PVM svarų sterlingų (apie 33,2 tūkst. eurų su PVM).

Atsižvelgiant į tai, bendra suma susidaro 53 tūkst. eurų (6,6 tūkst. x3 + 25 tūkst.). „CivTech“ programos rėmuose yra finansuojama ir tolimesnė sprendimo plėtra iki 220 tūkst. svarų sterlingų be PVM (apie 290 tūkst. eurų su PVM).

Žaliųjų inovacijų bandomųjų sprendimų versijų sukūrimui numatyta maksimali suma – 200 tūkst. eurų. Suma pasirinkta remiantis „Norway Grants“ programos investicijų į žaliosios pramonės inovacijos, įskaitant bioekonomika, tvarkos aprašu. Apraše nurodoma, kad projektui skiriama finansavimo lėšų suma pagal mažų projektų schemą siekia maksimaliai 200 tūkst. eurų“, – dėstoma plano priede.

Taip pat planuojama, kad bus sukurta 40 „GovTech“ sprendimų.

„Daroma prielaida, jog perkant inovacijas ir eksperimentuojant dalis sprendimų gali nepasiteisinti. Siekiant paskatinti institucijas spręsti iššūkius, kurie neturėtų akivaizdžių sprendimų ir reikalautų inovacijų, nustatomas žemesnis sukurtų „GovTech“ sprendimų skaičius, palyginus su inicijuotų pirkimų skaičiumi“, – rašoma dokumente.

Projekto metu turėtų būti suorganizuoti 5 viešinimo renginiai. Tam skiriama 148.279,52 euro.

„Viešinimo renginiai organizuojami sukūrus sprendimus arba pristatant viešojo sektoriaus iššūkius bei atrinktus sprendimus. Kadangi pirkimai preliminariai bus vykdomi grupėmis, penkis kartus veiksmo vykdymo laikotarpiu, organizuojami keturi „GovTech“ ir vienas žaliųjų inovacijų sprendimų pristatymo renginys“, – aiškinama priede.

Dar 43.279,52 euro numatyta administravimo išlaidoms, tad bendra viso projekto vertė siekia 6.962.956,64 euro.

Teigiama, kad „GovTech“ sprendimų finansavimu bus sprendžiamas trūkumas įgūdžių, padedant viešojo sektoriaus institucijoms suformuluoti tinkamus iššūkius ir tinkamai pasirinkti pirkimo būdą, bei trūkumas gerųjų praktikų pavyzdžių, finansuojant daugiau sėkmės atvejų ir juos viešinant, taip skatinant ir kitas, nefinansuojamas institucijas, pirkti inovatyvius sprendimus.

Parengs studiją ir projektą

Taip pat jau patvirtintas projektas „Studijų ir investicijų projektų parengimas naujosios kartos technologijų (eSIM, 5G) diegimui“.

Jo metu Ryšių reguliavimo tarnybai pavesta parengti investicijų projektą 5G ryšio plėtrai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ tarptautiniuose transporto koridoriuose. Tam skirta 200 tūkst. eurų.

Teigiama, kad parengtas projektas leistų pasiruošti Lietuvai teikti paraišką „CEF Digital“ fondų lėšoms gauti.

„Numatoma, kad užtikrinus 5G ryšio aprėptį tarptautiniuose transporto koridoriuose bus sudarytos sąlygos juose testuoti ir naudoti savivaldes transporto priemones, skatinti inovacijas transporto, logistikos srityse, sudaryti sąlygas saugaus ir aplinką tausojančio judumo plėtrai“, – rašoma plano priede.

Tuo metu Susisiekimo ministerijos valdomai viešajai įstaigai „Plačiajuostis internetas“ pavesta parengti studija dėl integruotų abonento identifikavimo modulių (eSIM) naudojimo skatinimo Lietuvoje modelio. Tam taip pat skirta 200 tūkst. eurų.

Aiškinama, jog mobiliojo ryšio paslaugų ir galinių įrenginių segmentuose egzistuoja nauji, pažangesnėmis technologijomis paremti sprendimai, kaip kad integruotų abonentų identifikavimo moduliai, eSIM (angl. Embedded Subscriber Identity Module).

„Šis sprendimas sudaro galimybes įdiegti ir perkelti numerius iš vieno paslaugų teikėjo tinklą į kitą nuotoliniu, belaidžiu (angl. over the air) būdu“, – rašoma dokumente.

Naujoji studija turėtų pasiūlyti efektyviausią naujų paslaugų skatinimo modelį, identifikuojantį technines, saugumo, teisines ir organizacines priemones, kurias turėtų įgyvendinti valstybės institucijos, elektroninio ryšio paslaugų teikėjai, kiti ūkio subjektai, suinteresuoti šių paslaugų naudojimu, ir atitinkamą finansinių investicijų poreikį.

Vilniuje išbandytas pirmasis Lietuvoje savaeigis automobilis NAVYA ARMA

Dirbtinis intelektas prabils lietuviškai

„Ateities ekonomikos DNR“ dar patvirtintas projektas „Sąsajos „žmogus-mašina“ įgalinimas (kalbos technologijų įveiklinimas, leidžiantis dirbtiniam intelektui suprasti lietuvių kalbą)“.

MITA turėtų įgyvendinti tris veiklas. Pagal pirmąją, kuriai skiriami 3.693.272 eurai, turėtų būti sukurti 9 lietuvių kalbos technologijų ištekliai.

„Veiksmas finansuos šių viešai prieinamų lietuvių kalbos technologinių išteklių kūrimą, prie kurių turės būti užtikrinta vieninga prieiga – talpinami portale rastija.lt: nenorminės kalbos garsynas (>600 val.); Tekstynas (>1 mlrd. žodžių); Žodžių vektoriai (>1 mlrd. dydžio tekstyno pagrindu parengti modeliai); Nenorminės kalbos tekstynas (>500 mln. žodžių); Tekstynas anotuotas propoziciniais teiginiais ir jų argumentais (>10 mln. žodžių); Kalbos generavimo sprendimai (>5 mln. žodžių tekstyno pagrindu parengti modeliai); Sakinio lygmens nuorodų sprendimas (angl. coreference resolution) (>2 mln. žodžių tekstyno pagrindu parengti modeliai); „Chatbot“ lietuvių kalbos mokymui (>5 mln. žodžių tekstyno pagrindu parengti modeliai); Tekstų adaptavimas žmonėms su skaitymo sunkumais (>1 mlrd. dydžio tekstyno pagrindu parengti modeliai)“, – dėstoma dokumente.

Antrajai veiklai skiriama 10.705.460 eurų, už kuriuos turėtų būti sukurta 30 dirbtinio intelekto produktų, o jos metu iš viso finansuota 130 įmonių.

„Veiksmas finansuos dirbtinio intelekto sprendimų (gaminių, paslaugų, procesų) kūrimą šiuose etapuose: pirminės stadijos analizei, rinkos poreikio nustatymui, technologinės sprendimo koncepcijos rengimui; Minimalaus gyvybingo produkto (angl. minimum viable product) kūrimui; Dalinei produkto tinkamumo rinkai (angl. partial product-market fit) stadijai pasiekti“, – rašoma plano priede.

Trečioji veikla už 2.443.272 eurus finansuos 12 įmonių dirbtinio intelekto transformaciją.

„Vadovaujantis „Landing AI Transformation Playbook“ gairėmis, veiksmas finansuos iki 12 mėnesių trukmės dirbtinio intelekto transformacijų privačiame sektoriuje veiklas (visas kartu ar atskiras): duomenų inžinerija, pilotinių dirbtinio intelekto transformacijų projektų vykdymas, vidinės dirbtinio intelekto komandos formavimas, plataus masto dirbtinio intelekto kompetencijų kėlimas, dirbtinio intelekto strategijos rengimas“, – sakoma dokumente.

Bendrai su dirbtiniu intelektu susijusiam projektui skiriami 16.885.276 eurai.

Kaip žinia, Finansų ministerijos parengtame ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plane, vadinamame „Ateities ekonomikos DNR“, iš viso numatyta 6,3 mlrd. eurų.

Naujos investicijos turėtų sudaryti 2,2 mlrd. eurų, o paspartintos jau suplanuotos investicijos – 4,1 mlrd. eurų.

Šiuo metu plane yra 15 patvirtintų projektų, tačiau kas savaitę posėdžiaujantis investicijų komitetas turėtų jų patvirtinti daugiau. Apie juos skaitykite kitose „Delfi“ publikacijose.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (167)