Tau rodo Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos banko skelbiami išankstiniai antro šių metų ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenys.
Pagal ekonominės veiklos rūšis išsiskyrė investicijų padidėjimas apdirbamosios gamybos įmonėse (123,4 mln. EUR), padidėjo srautas į didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos įmones (64,4 mln. EUR), o investicijos į elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos įmones sumažėjo (–30 mln. EUR).
TUI pajamos, tenkančios nerezidentams, 2021 m. antrą ketvirtį, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 30,4 proc. ir sudarė 650,5 mln. EUR. Išmokėti dividendai sudarė 557,1 mln. EUR. Daugiausia TUI pajamų teko Honkongo (132,5 mln. EUR), Švedijos (112,3 mln. EUR) ir Estijos (89,6 mln. EUR) investuotojams.
Sukauptosios TUI Lietuvoje per metus padidėjo 4,1 proc. ir 2021 m. birželio 30 d. sudarė 24,6 mlrd. EUR, arba 48 proc. bendrojo vidaus produkto. Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 8 825 EUR TUI (2020 m. birželio 30 d. – 8 437 EUR). Didžiausių investuotojų penketą sudaro Vokietija (5,6 mlrd. EUR), Švedija (3,9 mlrd. EUR), Estija (2,8 mlrd. EUR), Nyderlandai (2,1 mlrd. EUR) ir Liuksemburgas (1,4 mlrd. EUR). Daugiausia TUI pritraukė finansinės ir draudimo veiklos (9,5 mlrd. EUR), apdirbamosios gamybos (3,4 mlrd. EUR) bei nekilnojamojo turto operacijų (2,5 mlrd. EUR) įmonės.
Lietuvos tiesioginių investicijų (TI) srautas užsienyje 2021 m. antrą ketvirtį buvo teigiamas ir sudarė 334,6 mln. EUR (2 pav.). Jį lėmė padidėjusios investicijos į skolos priemones (257,4 mln. EUR). Pagal ekonominės veiklos rūšis reikšmingą srauto dalį (73,4 proc., arba 245,7 mln. EUR) sudarė investicijos į profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmones.
TI pajamos, Lietuvos investuotojų uždirbtos užsienyje, ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 86,5 mln. EUR. Didžiąją jų dalį (75 proc.) sudarė reinvesticijos. Daugiausia pajamų uždirbta iš didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos įmonių (30,8 mln. EUR).
Lietuvos sukauptosios TI užsienyje per metus sumažėjo 0,1 proc. ir 2021 m. birželio 30 d. sudarė 8,9 mlrd. EUR. Lietuvos TI į Europos Sąjungos valstybes nares sudarė 50,1, į Jungtines Amerikos Valstijas – 43,8 proc. visų Lietuvos TI užsienyje. Didžiausia Lietuvos sukauptųjų TI užsienyje dalis teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (55 proc., arba 4,9 mlrd. EUR) įmonėms.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad, skaičiuojant 2021 m. antrojo ketvirčio duomenis, buvo revizuoti 2019 m. I ketvirčio–2021 m. I ketvirčio duomenys. Šio laikotarpio TUI rodikliams reikšmingą įtaką padarė įtraukti į statistiką nerezidentų 2019–2020 m. Lietuvoje įkurti specialiosios paskirties vienetai (SPV), t. y. ribotos turtinės atsakomybės akcinės bendrovės, įsteigtos siekiant siaurų, konkrečių arba laikinų tikslų ir skirtos finansinei, su mokesčiais ar priežiūra susijusiai rizikai atskirti.
Šių bendrovių fizinis egzistavimas yra ribotas, jos yra valdomos tiesiogiai ar netiesiogiai nerezidentų, neturi ar turi ribotą darbuotojų skaičių (iki 5), negamina produkcijos (ir neteikia paslaugų) įsteigimo šalyje. Augant daugialypėms ir lanksčioms tarptautinėms įmonėms, kurios tampa vis labiau globalios, siekiant gauti naudos iš skirtingų teisinių ir mokesčių sistemų, SPV vis labiau plinta, dėl to labai išauga su SPV susiję tarpvalstybiniai finansiniai srautai ir pozicijos. Tai stebima Lietuvoje 2019 ir 2020 m. TUI srautuose bei likučiuose išsiskiria SPV nulemti investicijų šuoliai: TUI iš Vokietijos ir Liuksemburgo bei Lietuvos TI į Jungtines Amerikos Valstijas.
