Ši ekonominė sankcija buvo skirta už tai, kad pareiškėja 2018–2020 m. naudojo gėlą vandenį neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, taip pat netinkamai deklaravo sunaudotą mineralinį vandenį.
„Pareiškėja teismo prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento sprendimą skirti ekonominę sankciją arba šią sankciją sumažinti. Išgaudama požeminį vandenį be leidimo, sanatorija pažeidė teisės aktus, todėl jai apskaičiuotas mokėtinas mokestis taikant didesnį mokesčio tarifą dauginant iš koeficiento 10“, – paaiškinama pranešime.
Teismas atkreipė dėmesį, kad atlikto patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja pažeidimą – išgauto vandens kiekio nedeklaravimą ir nesumokėjimą – būtų padariusi tyčia ar būtų turėjusi tikslą nuslėpti išgaunamo požeminio vandens kiekį.
„Tai suponuoja išvadą, kad bendrovė neturėjo jokios tyčios nuslėpti išgautą gamtos išteklių kiekį ir taip išvengti pareigos laiku sumokėti mokesčius valstybei. Imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu“, – teigiama pranešime žiniasklaidai.
Teismas nusprendė, kad sankcija, taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą, yra pernelyg griežta, neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.
Teismo įsitikinimu, įvertinus laikotarpį, oer kurį nebuvo deklaruoti gamtos išteklių kiekiai ir nemokėti mokesčiai, mokesčio sumą, nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju minėtą mokestį už nedeklaruoto išgauto požeminio vandens išteklių kiekį proporcinga ir teisinga apskaičiuoti taikant koeficientą 2.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
