Teismas: bankrutuojanti beveik milijoną pasiskolinusi pensininkė - sąžininga

Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė kelti fizinio asmens bankroto byla pensininkei Reginai Blaževičienei. Ji tapo pirmąją Vilniaus gyventoja, kurios prašymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą teismas jau išnagrinėjo.

Teismo sprendimas per 7 dienas nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas.

DELFI skelbė, kad būdama 66-erių, ji iš SEB banko pasiskolino apie 900 tūkst. Lt nekilnojamojo turto (NT) projekto vystymui turimame žemės sklype. Verslo planui nepavykus, moteris prašė jai iškelti bankroto bylą.

Bylos duomenimis, 1940 m. gimusi R. Blaževičienė kredito sutartį su banku sudarė 2006 m. spalį. Nurodoma, kad arti milijono litų sudarančią paskolą ji turėjo grąžinti per dvejus metus – iki 2008 m. spalio.

„Teismas vadovavosi įstatyme numatytais motyvais: pareiškėja atitinka numatytus reikalavimus, jos skola viršija 25 minimalius mėnesinius atlyginimus, taip pat ir tai, kad pareiškėja buvo sąžininga“, - sakė moteriai atstovaujantis advokatas Egidijus Langys.

Advokatas priminė, kad teismui atsiųstame rašte bankas buvo iškėlęs klausimą dėl pareiškėjos sąžiningumo, nes esą šeima turėjo butą Palangoje ir sodo sklypą Vilniuje, kuriuos perleido 2009 m. Turtas bankui įkeistas nebuvo.

„Teismas šį faktą įvertino tik tuo aspektu, kad Bankroto įstatyme yra numatyta sąlyga, kad skolininkas yra nesąžiningas, jeigu jis prieš trejus metus iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra perleidęs jam priklausiusį turtą. Teismas konstatavo, kad turtas buvo perleistas 2009 m., o tai yra daugiau nei trys metai prieš kreipiantis į bankroto administratorių“, - paaiškino E. Langys.

Jis pridūrė, kad teismas įvertino ir kitą sąlygą: asmuo gali būti laikomas nesąžiningu, jeigu perleidęs turtą taptų nemokiu, o šiuo atveju taip nenutiko.

Taip pat banko argumentuose buvo prašoma ieškovės įrodyti, kad paskola buvo panaudota pagal paskirtį.

Pasak E. Langio, teismas laikėsi pozicijos, kad bankas pats galėjo tikrinti, ar pinigus pasiskolinusi moteris juos panaudojo pagal paskirtį.

SEB banko atstovai bylos nagrinėjime nedalyvavo ir nekomentuoja, ar skųs teismo nutartį, motyvuodami kliento duomenų apsauga ir konfidencialumu.

„Šį atvejį vertinu kaip elementarų normalų reiškinį, kuris pas mus galiausiai atsirado. Tai yra eilinė bankroto byla, bet ne juridiniam, o fiziniam asmeniui“, - apibendrino E. Langys.

Bankroto įstatymas numato, kad savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių. Fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.