„Teismas konstatavo, kad kolektyvinė sutartis, sudaryta tarp darbuotojų ir įmonės, yra galiojanti ir vykdoma. Tarp šalių derybų keliu nepasiektas bendras susitarimas dėl atlyginimų nedaro kolektyvinės sutarties negaliojančia ir nereiškia jos pažeidimo ar nesilaikymo. Teismas taip pat pažymėjo, kad remiantis Darbo kodekso nuostatomis kolektyvinės sutarties galiojimo metu draudžiama skelbti streiką, jeigu šios sutarties laikomasi“, – rašoma sprendime.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad 2009-03-25 darbuotojai ir bendrovė susitarė, kad atlyginimai už 2008 ir 2009 metus nebus didinami, o už 2010 metus bendrovė derybų metu pasiūlė pakelti atlyginimus 1,8 proc.
Pasak teismo, daugeliui darbuotojų tiesiogiai susitarus su darbdaviu dėl darbo, profesinė sąjunga neteko teisės reikalauti iš darbdavio susitarti dėl to, dėl ko darbuotojai susitarė patys.
„Taip pat apygardos teismas darbuotojų susirinkimo balsavimo rezultatus dėl pritarimo skelbti streiką pripažino neteisėtais“, – rašoma sprendime.
Profsąjungos streiku grasinti pradėjo po to, kai įmonės vadovybė nesutiko 11,4 proc. didinti atlyginimų. Skaičiuojama, kad būtent tiek per porą metų augo infliacija, o kolektyvinėje sutartyje esą nurodytas algų kėlimas paskui infliaciją.
Atlyginimų didinimo pradėta reikalauti po to, kai sužinojo, kad už trejus praėjusius metus akcininkai ketina išsimokėti 100 mln. Lt dividendų, o atlyginimai darbuotojams nekilo dvejus metus.
Visada tvirtino, kad sutartį vykdo
„Tikime, jog toks teismo sprendimas nuramins įtampą bendrovėje ir paskatins profesines sąjungas susėdus už derybų stalo rasti civilizuotą šio ginčo sprendimą. Juk nenormalu, kai 20 procentų darbuotojų rengiasi blokuoti visų likusiųjų 80 procentų žmonių darbą“, – sakė bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.
Kaip rašoma bendrovės išplatintame pranešime spaudai, profesinių sąjungų lyderių organizuotam streikui slaptu balsavimu pritarė 107 gamybos padalinio darbuotojai – tai 22,7 proc. visų įmonės dirbančiųjų. Gamybos linijų sustabdymas būtų paveikęs kitų beveik 400 darbuotojų darbus.
Jau anksčiau R. Viršilas DELFI sakė, kad bendrovė kolektyvinę sutartį vykdo: „Galiojančios kolektyvinės sutarties nuostata dėl atlyginimo peržiūrėjimo apima keletą kriterijų – išorinį atlyginimų konkurencingumą, bendrovės rezultatus, makroekonominę situaciją, vidutinį darbo užmokestį šalyje, bet ne vien infliacijos lygį, kuriuo vadovaujasi profsąjungos“.
Anot įmonės vadovo, buvo siūlyta atlyginimus padidinti 1,8 proc., tiek kiek sudaro pernykštė infliacija, papildomą privatų medicinos draudimą, sporto naudas.
Suprato, kad derėtis draudžiama
„Švyturio“ profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas sprendimą žadėjo skųsti ir iš jo tvirtino supratęs, kad darbuotojai neturi teisės reikalauti atlyginimų didinimo.
„Yra parašytas tas jų auksinis punktas, kad šalims derybų keliu nepasiektas susitarimas nereiškia, kad sutartis yra pažeidžiama. Teismas pasakė, kad Lietuvoje derėtis dėl atlyginimo draudžiama. Na, nepasiekėt bendro susitarimo, jūsų problema, jeigu nesutikot su darbdavio pasiūlymu, dėl to negalite kaltinti, kad įmonė nevykdo sutarties“, – DELFI teismo sprendimą komentavo jis.
Įmonė skelbia, kad vidutinis 1-7 lygio darbininko atlyginimas prieš mokesčius sudaro 3298 Lt. Tai yra 55 proc. daugiau nei Lietuvos vidurkis.
Į teismų maratoną bendrovės vadovybė ir profesinė sąjunga įsisuko birželį, kai „Švyturys-Utenos alus“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su prašymu imtis laikinųjų priemonių – uždrausti skelbti, organizuoti ir vykdyti streiką bendrovės patalpose, kol bus nagrinėjamas bendrovės ieškinys siekiant pripažinti streiką neteisėtu.
Teismas iš dalies patenkino bendrovės prašymą ir streiką atidėjo mėnesiui, nors profsąjungos planavo streikuoti birželio 24 d.
Vėliau šis teismas sprendimą panaikino, tačiau nutartis turėjo įsigalioti tik liepos pabaigoje. „Švyturys-Utenos alus“ šį sprendimą taip pat apskundė ir teismas darsyk pakartojo, kad streikuoti negalima, kol neįsiteisės teismo nutartis, kuri bus paskelbta išnagrinėjus įmonės prašymą.
