„Kai pradėjo kilti palūkanų normos, paaiškėjo, kad liūto dalis paskolų teikiamos su kintamomis palūkanomis. Lietuvos finansų įstaigos aktyviai nesiūlo paskolų su fiksuotomis palūkanų normomis“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Skaistė.
Imdami paskolas lietuviai dabar yra avantiūristai
Pasak ministrės, jei euro zonos šalyse 78 proc. paskolų yra su fiksuotomis palūkanomis, lietuviai „šioje vietoje yra avantiūristai“ ir tokių paskolų dalis sudaro tik 3 proc.
„Tokia statistika parodo akivaizdžią disproporciją, dalis žmonių gal nori kintamų palūkanų ir svyruojančių mokėjimų, bet daliai preferencija yra mokėjimo stabilumas, žinojimas, kiek mokės per ateinantį laikotarpį. Bet finansų įstaigos tokių pasiūlymų neteikia. Šiuo įstatymo pakeitimu jos šalia kintamų paskolų palūkanų būtų įpareigotos pasiūlyti fiksuotas normas ne mažiau kaip 5 metams“, – sakė ministrė.
Su Nekilnojamojo turto paskolomis susijęs įstatymo projektas artimiausiu metu bus teikiamas konsultacijoms su visuomene, o tada teikiamas Vyriausybei. Svarstyti siūlymą ketinama Seimo pavasario sesijoje.
Taip pat bus siekiama keisti Mokėjimo įstatymą bazinio mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio kainą susiejant su minimaliu mėnesio atlyginimu. Šiuo metu ji siektų apie vieną eurą.
„Jei ši paslauga šiuo metu kainuoja 1,47 euro, po įstatymo peržiūros kainuotų apie 1 eurą pagal dabartines kainas. Kainos peržiūra būtų retesnė ir vyktų ne kasmet, o kas trejus metus“, – sakė G. Skaistė.
Taip pat įstatyme būtų nustatytas paslaugų poreikis.
„Ten paprastai nustatoma kiek pavedimų gali žmogus padaryti, kiek pinigų išsiimti ir įnešti į bankomatą. Tai būtų 15 nemokamų mokėjimų per mėnesį ir galimybė išsigryninti 500 eurų“, – vardijo ji.
Pasak politikės, dabar ši paslauga nėra labai populiari, o pakeitus įstatymą bankas privalėtų žmones informuoti, kad jie turi galimybę rinktis pigiausią krepšelį.
Pasiūlyta ir pakeitimų, aktualių verslui. Anot ministrės, Lietuvos bankas administruotų lyginamąją svetainę, kur būtų sudėti finansinių įstaigų paslaugų įkainiai smulkiam ir vidutiniam verslui.
Šimkus: pokyčiai dėl mokėjimo sąskaitos atitiks 90 proc. vartotojų poreikį
Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sakė, kad pakeitimais siekiama geresnio paslaugų prieinamumo, vartotojų interesų apsaugojimo bei realios laisvės rinktis tinkamiausią finansinį sprendimą.
„Mokėjimo įstatymų pakeitimu siūloma gerinti mokėjimo paslaugų įperkamumą ir prieinamumą visiems. Kad tai sklandžiai vyktų, siūlome peržiūrėti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio apimtį, kad ji atitiktų 90 proc. Lietuvos vartotojų poreikius“, – teigė G. Šimkus.
Taip pat siekiama įkainius padaryti stabilesnius ir mažiau kintančius. Šis įstatymo projektas artimiausiu metu bus svarstomas Vyriausybės posėdyje.
Bankai privalės teikti individualizuotus siūlymus dėl fiksuotų paskolų
Tuo metu siūlymais dėl nekilnojamojo turto paskolų, pasak G. Šimkaus, siekiama, kad žmogus turėtų realią galimybę pasirinkti tarp kintamos ir fiksuotos palūkanų normos.
„Kitaip tariant, kad jie galėtų priimti sprendimą gaudami ne vienintelį banko siūlymą, o sąmoningai ir būdami visapusiškai informuoti“, – teigė jis.
G. Šimkus priminė, kad lietuviai iškart pajuto išaugusias išlaidas per padidėjusias mėnesio paskolų įmokas, kai Europos Centrinis Bankas ėmė kelti bazines palūkanų normas. Tuo metu didžiojoje dalyje euro zonos šalių šis poveikis buvo kur kas lėtesnis, o kai kur ir išvis nepasijuto.
Lietuvoje kintamos palūkanų normos įsivyravo ne dėl to, kad būsto kredito gavėjai taip apsisprendė, akcentavo G. Šimkus.
„Mūsų analizė rodo, kad būsto paskolos produktą su fiksuota palūkanų norma siūlo keli bankai, o ir siūlydami jį nebūtinai pasiūlo. O tai yra svarbu, nes fiksuotos palūkanų normos savyje talpina tam tikrą apsidraudimą nuo palūkanų normų svyravimo“, – aiškino jis.
Jei toks siūlymas būtų priimtas, kredito davėjai privalėtų klientui pasiūlyti ne šabloninius, o realius individualizuotus pasiūlymus dėl fiksuototų palūkanų, akcentavo centrinio banko vadovas.
Įstatymais būtų siūloma įtvirtinti ir sąžiningos konkurencijos principus, tai reiškia, kad skirtumas tarp fiksuotų ir kintamų palūkanų normų turėtų būti pagrįstas objektyviais kredito davėjo patiriamais kaštais.
„Trečias dalykas – refinansavimas. Šia galimybe Lietuvoje naudojamasi itin menkai ir tikrai pakankamai didelei daliai gyventojų paskolos refinansavimas būtų naudingas finansine prasme. Įstatymo siūlymais siekiama įtvirtinti kredito davėjų pareigą keičiantis palūkanų normoms informuoti paskolų turėtojus apie sąlygas rinkoje nukreipiant į Lietuvos banko interneto tinklalapį, kuriame būtų paskelbta visa informacija“, – kalbėjo G. Šimkus.
