Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų kaupimo priemonės Lietuvoje.
© Reuters / Scanpix

„Eurostat“ duomenimis, 71,3 proc. lietuvių santaupas laiko kaip grynuosius pinigus arba indėlius banke. ES šalyse šis rodiklis siekia 36,2 proc.

Oficialūs duomenys rodo, kad praėjusių metų antrąjį pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ir indėlių sąskaitose buvo sukaupę daugiau negu 12 mlrd. Eur ir dar bent 1,3 mlrd. Eur laikė grynaisiais pinigais.

Komentuodami tokią statistiką SEB banko specialistai atkreipė dėmesį, kad tokios taupymo priemonės nėra efektyvios, nes kaupiamos lėšos dėl infliacijos kasmet nuvertėja.

„Infliacija labiausiai graužia santaupas, kurias kaupiame grynaisiais pinigais arba pasyviai laikome atsiskaitomojoje sąskaitoje. Taip kaupiamų, niekur neinvestuojamų eurų perkamoji galia per dešimt pastarųjų metų sumažėjo net 23 proc. Vadinasi, už 1 tūkst. Eur, kuriuos atsidėjote prieš dešimtmetį, šiandien galėsite įsigyti mažiau negu 800 Eur vertės pirkinį. Nors sąskaitoje ir matote tokias pat lėšas, dėl neišvengiamo infliacijos įtakos jų faktinė perkamoji galia kasmet po truputį tirpsta“, – komentavo SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Vidutinė metinė infliacija šalyje pastarąjį dešimtmetį siekė maždaug 3 proc., ir šiemet, ekonomistų vertinimu, ji turėtų būti panaši – 2,8 proc.

Analitikas skaičiavo, kad istoriškai Lietuvoje infliacija dažniausia viršijo indėlių palūkanų normą, be to, ir ateityje turėtų išlikti panašios tendencijos, nes Lietuvoje kainos vejasi europines. Taigi dėl infliacijos lietuvių taupomi pinigai dėl to stabiliai nuvertėjo.

Pavyzdžiui, 1 tūkst. Eur terminuotas indėlis banke per 5 metus nuvertėja 22 Eur, o tokia suma, tiesiog laikoma sąskaitoje nuvertėja 60 Eur.

„Kai kalbame apie aktyvų santaupų valdymą ir jų vertės išsaugojimą, pirmiausia reikia apsibrėžti apie kokias lėšas kalbame. Yra dviejų tipų santaupos. Vadinamoji finansinė pagalvė – 3–6 mėn. asmens ar šeimos būtinųjų išlaidų dydžio santaupos.

Esą tai turėtų būti neliečiamos, iš karto galimos panaudoti santaupos, kurios bus reikalingos nenumatytiems atvejams, pvz., laikinai praradus darbingumą ar netekus darbo.

Vidutiniškai Lietuvoje tai būtų maždaug 2–4 tūkst. Eur. Lėšos, viršijančios šią sumą ir tebelaikomos sąskaitoje arba grynaisiais pinigais, yra nuostolingai kaupiamos santaupos. Būtent šių laisvų pinigų perkamosios galios apsauga turėtume rūpintis“, – pabrėžė SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad per trečdalį namų ūkių visiškai netaupo. Tik apie 20 proc. šalies gyventojų yra sukaupę tam tikrą sumą, kurią jau galima būtų laikyti finansine pagalve.

Taupydami prarandate pinigų: maža nepasirodys
© Bendrovės archyvas

Pasak banko atstovo, santaupų turintys gyventojai, norėdami apsaugoti savo finansinio turto vertę, daugelį metų renkasi indėlius kaip saugią investicinę priemonę, kurios finansinė grąža yra garantuota. Tačiau pastaruosius kelerius metus esant rekordiškai žemoms palūkanų normoms, šios priemonės patrauklumas gerokai sumažėjo.

„Kai infliacija pralenkė už indėlius mokamas palūkanas, indėlis nebėra pakankama priemonė apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo. Kadangi palūkanos ir toliau išlieka mažos, gyventojai pradeda ieškoti alternatyvų, tarp jų domėtis ir investavimu į finansines priemones. Pasirinkus investuoti ir atsidėjus finansinę atsargą, būtina susidėlioti investavimo planą, nustatyti konkrečius taupymo tikslus ir jų įgyvendinimo terminus, galimybę toleruoti kainų vertės svyravimus.

Neturint plano, kaip elgtis su santaupomis, iškyla rizika nukrypti į kraštutinumus, kai pernelyg drąsiai imama investuoti nepalankiu metu ar per didelėmis sumomis, o kiekvienas didesnis vertės susvyravimas sukelia nemažai neigiamų emocijų. Gyventojams, kurie domisi šia priemone, tačiau neturi investavimo patirties, rekomenduojame pasitarti su specialistais“, – komentuoja G. Milieška.

Paklaustas, kodėl gyventojai taip neefektyviai naudoja savo lėšas ir kodėl vengia jas investuoti, G. Milieška kalbėjo:

Bendras finansinio raštingumo lygmuo. Investicijos paslaptingas ir neaiškus dalykas. Pinigai sunkiai sukaupti ir nesinori jais rizikuoti. Įtakos galbūt turėjo ir krizė 2008 m.

Dar yra supratimas Lietuvos investuotojo, kad kai dedi indėlį gausi palūkanas. Taip pat ir su obligacijomis. Kaip pereini į kitas turto klases (akcijas, investicinius fondus), tokios garantijos nėra. Tai yra kažkas naujo ir neišbandyto, gal dėl to dalis gyventojų ir vengia tokio dalyko.

T. Povilauskas priminė Lietuvos banko užsakytą apklausą, kuri parodė, kad iki šiol lietuviai saugiausia investicija laiko investiciją į būstą.

Anot G. Milieškos, tik ketvirtadalis paties SEB banko klientų turi pakankamai sukaupę pakankamai pinigų (per 4 tūkst. Eur), kuriuos galėtų investuoti, tačiau to nedaro.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų investicijos į investicinius fondus padidėjo 300 mln. Eur, investicijos į biržines akcijas sumažėjo 270 mln. Eur.

Indėlių per tą patį laikotarpį padaugėjo 5,7 mlrd. Eur. Didėjo ir pensijų fonduose sukauptos lėšos – per dešimtmetį jos paaugo 2,4 mlrd. Eur. Palyginti su ES vidurkiu, Lietuvoje indėlių ir grynųjų pinigų dalis namų ūkių finansinio turto struktūroje ir toliau yra dvigubai didesnė.

Lietuvos banko praėjusių metų vasarį atliktos gyventojų apklausos duomenimis, Lietuvoje per pastarąjį pusmetį taupė ir dalį lėšų atsidėjo beveik 52 proc. namų ūkių. Likusi dalis nurodė, kad sutaupyti nieko nepavyko, ar į klausimą neatsakė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Barclays“ svarsto naikinti 350 darbo vietų (345)

„ Barclays “ Lietuvoje planuoja atleisti arba perkelti apie 350 darbuotojų, rašoma bendrovės...

Galimybė susigrąžinti dalį GPM už paslaugas vertinama skirtingai (40)

Mokesčių reformą parengusios Vyriausybės siūlymas leisti gyventojams susigrąžinti dalį pajamų...

„Lietuvos geležinkeliai“ pirkimuose sieks užtikrinti skaidrumą ir valstybės interesus (13)

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ kreipsis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ( FNTT...

Palangos paplūdimiams gydyti – naujas planas (71)

Palangai paskelbus ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio atkarpoje nuo Palangos jūros tilto...

„Luminor“ užbaigė vardo keitimo procesą (15)

„ Luminor “ bankas užbaigė savo vardo keitimo procesą, kuris prasidėjo dar rudenį, praneša...

Top naujienos

Vienas paslaptingiausių ginklų istorijoje: liepsnojo net jūra karius apimdavo paniška baimė (58)

Bizantijos gyventojai šį paslaptingą ginklą vadino „jūrų ugnimi“, vėliau istorijoje...

„Apple“ darbuotojai papasakojo apie tamsiausius savo darbo užkulisius (27)

„Apple“ – viena iš bendrovių, kur laikomasi bene griežčiausio konfidencialumo kodekso....

Kasparaitis „nusodino“ komandos draugą: himno žodžius mokėjau, kai dar nebuvai gimęs (4)

Darius Kasparaitis tenkinosi epizodiniu vaidmeniu ant Kauno ledo, bet būtent jis buvo svarbiausia...

Lietuva laukia Venckienės grąžinimo: kaip violetinė Garliavos banga užvaldė politikų protą (722)

Nuo Lietuvos teisėsaugos į JAV pabėgusi Neringa Venckienė šiuo metu suimta ir laikoma JAV...

Prabangus gyvenimas slėpė kraupias paslaptis: patikusias moteris grobdavo tiesiog gatvėje (97)

„Sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, 27 miegamieji su neperšaunamaisiais langais, iš aukso...

Esminis bruožas, kuris vienija visas laimingiausias poras

Kokia ilgalaikių santykių paslaptis? Kai kurie žmonės sako, kad bendravimas. Kiti gi tvirtina, kad...

Populiariame banke darbuotojai rengtis kaip nori gali ne visi: matuoja net kulniuko aukštį (28)

Su pavasariu grįžo ir fotoreportažų ciklas „ Penktadienio aprangos kodas “, kuriame įvairių...

Mažėja norinčių drybsoti pliaže: dabar madingos kitokios atostogos (4)

Lietuvių atostogų scenarijus jau seniai neapsiriboja vien tik drybsojimu nuo ryto iki vakaro ant...

Karbauskis: aš – švariausias politikas Lietuvoje, o mes kitąmet tikriausiai laimėsime visus trejus rinkimus (609)

Nors žemės ūkio ministras Bronius Markauskas išsaugojo pareigas bent jau iki tol, kol savo...

Kurtinaitis nesižavi Mourinho: nestosime autobusu į baudos aikštelę (7)

Vilniaus „Lietuvos rytas“ sekmadienį svečiuose 90:72 užtikrintai įveikė Klaipėdos...