Kartais, kai N. Lioškina šventiškai serviruoja stalą, ji nufotografuoja kriaušes ir įkelia nuotrauką į socialinį tinklą „Instagram“, tikrai žinodama, kad sulauks daug „patinka“: rusai labai mėgsta kriaušes iš Vakarų Europos. Prisirpusios „Conference“ kriaušės yra truputį saldžios – nepaprastai gardžios.

Rusai valgo kriaušes visą dieną - prie rytinės kavos, kaip desertą ar kai sulaukia svečių namuose. Iš savo vaikystės prisiminimų N. Loškina „Conference“ kriaušes pamena kaip pirmą savo gyvenime skanautą vaisių. Ir ji tikrai nė nesusimąsto apie tai, kad šalies prezidentas Vladimiras Putinas uždraudė importuoti kriaušes. Ji tiesiog perka jas „Lenta“ prekybos centre. O kaip jos ten patenka? Ji neturi nė menkiausio supratimo.

DELFI publikuoja olandų žurnalistų Iris Koppe ir Tom Vennink iš „de Volkskrant“ tyrimą. Nuoroda į teksto originalą ČIA.

Geriausia vietovė kriaušėms auginti

Nusikelkime per du tūkstančius kilometrų į vakarus: Erikas Appelmanas skina tas pačias saldžias kriaušes su rudomis dėmelėmis nuo vaismedžių. Jo sodas, užveistas smėlingame molyje Nyderlandų Šiaurės Olandijos provincijoje per metus užaugina apie milijoną kilogramų kriaušių. Beveik visos jos „Conference“ veislės. Devynios iš dešimties skirtos eksporto rinkoms.

E. Applemanas augino ir obelis, bet šis verslas sužlugo, kai Lenkija įstojo į Europos Sąjungą (ES). Žemesni atlyginimai, švelnesni aplinkosaugos įstatymai, didesnės Europos Sąjungos subsidijos. „Buvo tiesiog neįmanoma su ja konkuruoti“, - sako E. Appelmanas viename iš savo vaismedžių sodų vieną rugsėjo dieną, per patį derliaus nuėmimą.

Todėl jis perėjo prie vaisių, dėl kurių nei lenkai, nei kiti europiečiai negalėtų konkuruoti. Niekur kitur taip gerai neauga „Conference“ veislės kriaušių vaismedžiai kaip Nyderlanduose ir Belgijoje. Rytų Europoje žiemos per šaltos, ir medžiai gali neatlaikyti šalčių. O pietinėje Belgijoje jau tampa pernelyg šilta.

Rusija tapo svarbiausiu E. Appelmano klientu, ši šalis iki tol pirko kriaušes ir iš kitų olandų bei belgų kriaušių augintojų. „Jie ten tiesiog dievina „konferencines“ kriaušes“, - sakė E. Appelmanas.

Nuostoliai, susiję su žlugusiu obuolių verslu, jau buvo beveik pamiršti, kai geopolitika vėl smogė E. Appelmano vaismedžių sodams 2014 metais. V. Putinas ėmėsi atsakomųjų priemonių į Vakarų paskelbtas sankcijas dėl Ukrainos Krymo pusiasalio aneksavimo: 2014 m. rugpjūčio 7 dieną Rusija staiga uždraudė bet kokį mėsos, žuvies, pieno produktų, daržovių bei vaisių importą iš Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir kelių kitų Vakarų valstybių.

Žala buvo pritrenkianti. Belgijos kriaušių auginimas sudaro trečdalį eksporto į Rusiją, kriaušių auginimas Nyderlanduose – šeštadalį. V. Putino draudimas nustūmė dešimtmečius klestėjusius šeimos verslus ant bankroto slenksčio. Netrukus ūkiuose imta atleidinėti darbininkus. Daliai ūkininkų sutriko psichinė sveikata.

E. Appelmanas ėmė dairytis naujų rinkų Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Baltijos valstybėse, bet nei viena rinka neprilygo Rusijos rinkai. Vis dėlto, praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo tada, kai V. Putinas paskelbė draudimą, E. Appelmano kriaušių verslas ir vėl stabiliai auga. Jis pardavinėja dalį savo derliaus prekiautojams, kurie ieško pirkėjų užsienyje. Jų jie surado Baltijos valstybėse. „Esu girdėjęs istorijų, esą mano kriaušės vis tiek kažkaip patenka į Rusiją“, - sako E. Apelmanas, kalbėdamas apie kriaušes, kurios laikomos vėsiuose sandėliuose pietinėje Olandijoje ir vėliau iš ten transportuojamos. „Bet kaip tiksliai? Nežinau. Iš kur man žinoti, kas vyksta Lietuvoje?“

Slapta prekyba

Nyderlandų prekybininkai neprasitaria apie problemas. Jie nenori būti laikomi prorusiškais po MH17 skridusio lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos. Tada tragedijos aukomis tapo 298 žmonės, tarp jų 196 Nyderlandų piliečiai. Dėl katastrofos Nyderlandai kaltina Rusiją.

Belgijos prekybininkai labiau iškalbingi: 2016 metais jie prie greitkelių Belgijos Limburgo provincijoje, garsiame vaisių auginimo regione, iškėlė transparantus su užrašu: „Politikai, grąžinkite mums Rusiją“.

Jie reikalauja didesnių finansinių kompensacijų iš Europos Sąjungos. Prekybininkų įsitikinimu, Briuselis yra atsakingas už Rusijos draudimą, kuris buvo paskelbtas ES įvedus sankcijas dėl Rusijos užmačių aneksuoti Krymą. „Šiame kare ginklai ir šautuvai pakeisti obuoliais ir kriaušėmis“, - teigia Krisas Woutersas iš vaisių bendrovės „Wouters“ Belgijoje, šį klausimą Briuselyje kėlęs jau ne vieną kartą. ES atsisako patenkinti belgų reikalavimus, tačiau padėjo ieškoti naujų rinkų, organizuodama prekybos misijas Kinijoje, Kanadoje, Artimuosiuose Rytuose.

Tačiau šios šalys nesulyginamos su Rusija, teigia prekybininkai. Kinija yra per toli, Kanada mieliau importuoja kriaušes iš Jungtinių Valstijų, o Artimieji Rytai „Konferencines“ kriaušes priskiria prie „antrarūšių vaisių kategorijos“. „Artimuosiuose Rytuose žmonės nori mažų raudonų kriaušių, panašių į tas, kokias jie dažnai įsivaizduoja pasakose, - sako K. Woutersas. – Nė viena šalis nepakeis Rusijos, taip arti esančios valstybės su 145 mln. žmonių, kurie pasirengę leisti pinigus kriaušėms ir kurie patys užsiaugina labai mažai vaisių“.

Belgijos bendrovės „BP Fruitcraft“ atstovo Timo Pittevilso nuomone, norint atverti naują rinką prireikia mažiausiai dešimties metų. „Pietryčių Azijoje galima pardavinėti glotnias kriaušes, bet ne „Konferencines“, jie nepratę prie tokios šiurkščios odelės“.

Maždaug penkiolika olandų bei belgų vaisių bendrovių nusprendė toliau eksportuoti produkciją į Rusiją, nepaisydamos V. Putino draudimo. Ir nepaisydamos pavojų. „Tai vienas stambus Rusijos mafijos verslas“, – „de Volkskrant“ dienraščiui sakė vienas olandų eksportuotojas.

Niekas nenori aiškinti, kokiais būdais kriaušės galiausiai pasiekia Rusijos prekybos centrą. Iki 2014 metų buvo prekiaujama atvirai. Olandai bei belgai lankydavosi Rusijos prekybos centrų būstinėje ir ten sudarydavo sandorius.

Dabar sandoriai sudaromi slapta. Nyderlandų prekybininkai, dalyvaujantys sudarant tokius sandorius, vengia apie tai pasakoti. Ne dėl to, kad jie tą daro nelegaliai, - jiems vis dar leidžiama pardavinėti, tik rusams draudžiama pirkti, - bet iš baimės pakenkti savo, kaip verslovės, reputacijai. „Neįsivaizduoju, ką pamanytų Nyderlandų gyventojai, jei sužinotų, kad palaikau prekybinius ryšius su rusais“, - prisipažino vienas iš jų.

Belgijos kriaušių eksportuotojai, kurie iš pradžių atviravo dienraščiui „de Volskrant“ apie kontrabandos maršrutą, vėliau reikalavo neskelbti jų pavardžių, baimindamiesi sulaukti Rusijos prekybos partnerių reakcijos ir atitinkamų padarinių.

Rytų Europos transporto bendrovės

Norėdami atsigabenti kriaušių į Rusiją, rusai bendradarbiauja su Rytų Europos transporto bendrovėmis. Ypač iš Baltijos valstybių regiono. Šios bendrovės gerokai pasipelno iš įvestų sankcijų, teigia eksportuotojai.
Prekybos centras

Lietuvos transporto bendrovės „Girteka Logistics“, turinčios per 5 tūkst. vilkikų Europoje ir buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, strateginės partnerystės direktorius Kristianas Kaasas Mortensenas, atsisakė atsakinėti į „de Volkskrant“ klausimus apie Europos vaisių transportavimą į Rusiją.

PAPILDYTA 13:29 „Girteka Logistics“ komentaru:

„Girteka Logistics“ neperveža embargu draudžiamų prekių į Rusiją ir nėra niekaip susijusi su straipsnyje aprašomomis situacijomis. „Girteka Logistics“ yra viena lyderiaujančių Europoje transporto ir logistikos kompanijų ir neturint jokių sąsajų su šio straipsnio kontekstu," – teigiama bendrovės atsiųstame komentare DELFI.

Iki importo draudimo olandai ir belgai dažnai patys organizuodavo transporto priemones kriaušėms gabenti. „Dabar mes jiems sakome: jeigu norite kriaušių, atvykite ir patys jas pasiimkite, sudėsime štai čia jums dėžes, – kalbėjo vienas Belgijos prekiautojas sandėlyje, esančiame Belgijos kriaušių rajone, šalia flamandų miesto Haselto. Rytų Europos vilkikų vairuotojai, kalbantys rusiškai, nesunkiai randa ten kelią: iškabos teritorijoje - rusų kalba.

Statistika rodo tikrą protrūkį kriaušių prekyboje tarp Nyderlandų, Belgijos ir Lietuvos. 2013 metais, maždaug metams iki V. Putino draudimo, Lietuva importavo 33 tūkstančius tonų kriaušių iš Nyderlandų ir Belgijos, rodo Jungtinių Tautų prekybos duomenų bazės „Comtrade“ duomenys. 2015 metais, praėjus visiems metams nuo draudimo datos, šios apimtys staiga pasiekė 137 tūkstančius tonų.

„Tuo pat metu matome, kad kriaušių eksportas iš Lietuvos į Baltarusiją per tą laikotarpį padidėjo dešimteriopai“, - teigia rinkos tyrimų ekspertas Janas Keesas Boonas iš „Fruit & Vegetable Facts“, tiriantis vaisių pramonės tendencijas. „Remiantis šiais duomenimis, galima būtų prieiti logišką išvadą, kad didelė dalis olandiškų kriaušių į Rusiją keliauja per Lietuvą ir Baltarusiją“.

Pietų Olandijos provincijoje esančiame sandėlyje vilkikas iš Rytų Europos kraunamas kriaušėmis. Vilkikui palikus Nyderlandų teritoriją, jis išgabena 1600 dėžių po 15 kilogramų. Apie šimtą tūkstančių „Conference“ kriaušių.

Ir tada prasideda tikroji kontrabanda.

Prekyba konkrečiai grupei

V. Putino draudimo padariniai matomi Pasaulio maisto parodoje Maskvoje. Nyderlandų ir Belgijos paviljonų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo perpus: vaisių prekyba tarp Europos ir Rusijos tampa rinka nedidelei žmonių grupelei.

„Nemažai bendrovių mąsto: Rusija, o, ne, mes to daugiau nedarysime, - sako olandas salėje su daug ryškių spalvingų paviljonų. – Reikia išmanyti tinkamus kelius ir pažinoti tinkamų žmonių. Kuo galima pasitikėti? Ko reiktų saugotis?“

Tie, kurie liko šiame versle, neslepia savo prekybos. Virš Belgijos vaisių eksportuotojų „Bel’Export“ ir Koeno van Hercko kabo didžiulis plakatas su trimis „Conference“ kriaušėmis. „Iš Europos širdies“, skelbia plakato žinutė. Prancūzijos obuolių eksportuotojas reklamuoja: „Pasimatymas su Europa“. O olandų vaisių bendrovės „Hoofdman-Roodzant“ paviljone olandas pila iš statinės „Heineken“ alų savo Rusijos verslo partneriams.

„Mano apyvarta yra penkeriopai mažesnė nei iki draudimo, bet pelnas neblogas“, - neslepia pasitenkinimo prekybininkas.

Per metus olandai ir belgai aplanko rusus daugiau nei pusės kilometro ilgio sandėlyje „Maisto mieste“, viename didžiausių paskirstymo centrų Rusijoje, Maskvos priemiestyje. Čia įsikūrusi smulkių verslovių, sparčiai išaugusių nuo 2014 metų, būstinė. Jos daro tai, kas Rusijos prekybos centrams atrodo pernelyg rizikinga: superka prekes, kurias V. Putinas uždraudė pirkti iš europiečių.

„Aš dažnai stabteliu pasiteirauti, kaip klostosi reikalai, - sako olandas. – Arbatos puodelis, užkandėlė. Pasikalbame, kas sekasi gerai, kas stringa.“

Ne visi ten jaučiasi taip laisvai, atsipalaidavę. Kadangi prekyba korumpuota, paaiškina vienas Belgijos prekiautojas. „Tai didelis farsas, - sako jis. – Bet ką mums daryti? Stebėti, kaip kas nors kitas tą daro?“

Didele paslaptimi Maskvos Pasaulio maisto parodoje išlieka vaisių kelio maršrutas. Rusijos bendrovė „Fruitbook“ prisistato kaip „sparčiai auganti bendrovė, kuri specializuojasi Europos vaisių transportavimo sektoriuje“, bet atsisako paaiškinti, kaip galima suklestėti transportuojant uždraustus produktus. „Geriau jums to nežinoti“, - šypsosi bendrovės darbuotoja, ruošdama kavą europiečiams savo paviljone.

Kriaušės iš Afrikos

Baltarusijos importo bei eksporto duomenų tyrimas parodo šį tą išties netikėto. Iki V. Putino draudimo į Baltarusiją importuojamos kriaušės atkeliaudavo iš maždaug dešimties šalių, ypač iš Nyderlandų bei Belgijos. Po draudimo importo apimtys padidėjo šešeriopai. O šalių–eksportuotojų skaičius padidėjo iki daugiau nei penkiasdešimties. Kriaušės į Baltarusiją atkeliaudavo ne iš Nyderlandų ir Belgijos, o iš įvairiausių Afrikos šalių.
Vladimiras Putinas

2016 metais Siera Leonė staiga Baltarusijai pristatė 3000 tonų kriaušių partiją. Daugiau nei 7000 tonų kriaušių į šalį atkeliavo iš Centrinės Afrikos Respublikos. Ir daugiau nei 8000 tonų iš Liberijos. Nei viena iš minėtų šalių negarsėja klestinčia kriaušių auginimo pramone.

Iš tikrųjų, šios šalys visiškai neaugina kriaušių, rodo „Comtrade“ statistiniai duomenys.

Galvosūkio sprendimą galima rasti Lietuvoje, į kurią atvyksta Rytų Europos vilkiko vairuotojas, gabenantis šimtą tūkstančių olandiškų kriaušių. Jis negali toliau vykti į Rusiją, nes neturi būtinų dokumentų. Vilkiku atgabentos dėžės pažymėtos olandiškomis etiketėmis. Etiketės nuimamos šaldomose saugyklose Lietuvoje, šalia Kauno, teigia prekiautojai. Bet netgi tuomet vilkikas negali judėti toliau.

Pagal Rusijos reikalavimus kartu su vaisių, importuojamų iš užsienio, partija turi būti pateiktas lydintis dokumentas, patvirtinantis, kad produktas yra saugus vartoti, kitaip tariant, - fitosanitarinis sertifikatas (Fyto). Tokius sertifikatus išduoda tik šalies, kurioje užauginami vaisiai, maisto saugos institucijos. Nyderlandų sertifikatai Rusijoje nebepriimami nuo tada, kai buvo įvestas importo draudimas.

„Iš pradžių Belgijos sertifikatai buvo tiesiog klastojami“, - sakė prekiautojas. Bet vėliau toks metodas pasirodė nebepatikimas: dalis vilkikų buvo sučiupti.

Dabar „Fyto“ sertifikatai pasiekia Lietuvą per diplomatines tarnybas, leidiniui „de Volkskrant“ sakė prekiautojai. Nuo 2015 metų kriaušių partijoms į Baltarusiją oficialius fitosanitarinius sertifikatus pristato 26 Afrikos šalys, tarp jų – Beninas, Gvinėja, Burkina Fasas, rodo Baltarusijos importo statistika. Nieko blogo tose „konferencinėse“ kriaušėse, nurodo Afrikos dokumentai, įdedami į dėžes.

Iškart po draudimo sertifikatų prekyba pirmiausia prasidėjo Balkanų šalyse. Moldovos žurnalistai 2015 metais atskleidė korupcinę schemą, pagal kurią sertifikatai iš Moldovos buvo dedami prie lenkiškų obuolių. Bet pastaraisiais metais kontrabandos schemoje daugiausia dalyvauja Afrikos šalys. Afganistano, Bangladešo, Jemeno ir Turkijos statistika taip pat kelia įtarimų, manoma, kad minėtos šalys taip pat dalyvauja šiose operacijose.

Koks yra Afrikos šalių pagrindinis interesas? Pinigai. Joms nubyra dalis lėšų, surinktų už sertifikatus. Šiuo metu vidutinė vieno sertifikato kaina siekia nuo 7 iki 7,5 tūkst. eurų, leidiniui „de Volsktrant“ pranešė ne vienas šaltinis. Vienas dokumentas vienam vilkikui. Prieš metus tokio dokumento kaina siekė 3,5 tūkst. eurų. „Kaina nuolat kyla“, - patvirtino olandų prekiautojas.

„Atrodo keistai - Afrikos šalių sertifikatai, išrašyti „Conference“ kriaušėms. „Konferencinės“ kriaušės vaismedis iškart nudžiūtų Benine“, - komentavo kriaušių augintojas iš Belgijos. Tačiau, anot prekiautojų, toks absurdiškumas nėra priežastis, dėl kurios Rusijos valdžios instancijos sustabdytų partijas. „Svarbiausia tai, kas nurodoma dokumentuose“.

Tad vilkiko vairuotojas, su „konferencinėmis“ kriaušėmis priekaboje ir fitosanitarijos sertifikatu kabinoje tęsia savo maršrutą. Iš Kauno. Į šalį, kuriai susikrauti turtus padeda V. Putino draudimas – į Baltarusiją.

Kontrabandos maršrutų daugėja

Baltarusijos žurnalistė Natalija Beničevič pastebi, kaip V. Putino įvestos sankcijos maistui pakeitė kelių sistemą jos šalyje. „Dar 2014 metais Baltarusijos vyriausybė specialiai sumąstė kelią sankcijų paliestiems produktams iš Vakarų Europos – pakankamai platų vilkikams pravažiuoti“.

Tie, kas važiuoja tuo keliu, galiausiai atvyksta į Rusiją. Ten, kur Rusijos muitinė beveik niekada netikrina vilkikų dėl galimos uždraustų produktų kontrabandos. „Atokių tykių kaimelių gyventojai staiga vieną dieną išvydo dešimtis vilkikų, lekiančių pro šalį, - pasakojo N. Beničevič, regioninio laikraščio užsakymu vykdžiusi tyrimą dėl vaisių draudimo padarinių.

Tokius kelius ir kelelius iki šiol renkasi vairuotojai, norintys nuvykti į Rusiją, bet be brangių sertifikatų iš Afrikos šalių. „Draustinio kelias, kaip vadiname šį maršrutą“, paaiškina Belgijos eksportuotojas.

Iškart po to, kai V. Putinas įvedė savo draudimą, prekiautojai atvėrė kontrabandos kelius, prisimena olandas. „Tokia praktika pasklido žaibiškai. Vos po kelių dienų vaisiai vėl buvo gabenami į Rusiją“, sakė olandas.

Būdų, kaip įgyvendinti tokias praktikas, gausybė. Vairuotojai pateikia dokumentus, kuriuose nurodoma, kad krovinys keliauja į Kazachstaną. Rusijos greitkelyje jiems staiga „nuleidžia padangą“, ir krovinys paliekamas Rusijoje.

Kiti slepia draudžiamą produkciją, priekabos priekyje sudėję padėklus su kitais produktais, pavyzdžiui, obuoliais iš Brazilijos. Visgi labiau populiaru eksportuoti vaisius į šalis, kurioms netaikomas V. Putino draudimas, pavyzdžiui, į Baltarusiją. Produktai ten „perdirbami“ ir parduodami Rusijai, kaip vaisiai, užauginti Baltarusijoje.
Greitkelis

Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) patvirtino leidiniui „de Volkskrant“ apie visus aukščiau minėtus kontrabandos maršrutus, kuriuos rengė „nesąžiningi užsienio ekonominės veiklos dalyviai“.

Dauguma maršrutų driekiasi per Baltarusiją. Baltarusijos pranašumas yra jos muitų sąjunga su Rusija, Rusijos-Baltarusijos pasienyje nėra tarptautinių kontrolės punktų. Bet kuris asmuo, esantis Baltarusijoje, faktiškai gali nevaržomai keliauti į Maskvą.

Bet po to, kai Rusijos maisto saugos institucijos sužinojo apie didelio masto kontrabandą per Baltarusiją, ji ėmėsi priemonių. Tranzitas iš Baltarusijos į Vidurinę Aziją nebeleidžiamas. Sugriežtintas fitosanitarinių sertifikatų autentiškumo tikrinimas. O prie sienos su Baltarusija „Rosselchoznadzor“ įrengė keturis kontrolės punktus, skirtus tikrinti vilkikus, ar šie negabena nelegalių produktų.

Tokios priemonės buvo veiksmingos. Iki 2018 m. spalio „Rosselchoznadzor“ perėmė 25 000 tonų vaisių ir daržovių, leidiniui „de Volkskrant“ pranešė tarnyba. Visi produktai sunaikinti. Rusijos televizijos naujienų reportažuose dažnai galima išvysti vaizdus, kur vilkikai nelegaliai įvežamus vaisius sulygina su žeme. Tačiau sunaikintas kiekis – tai maža dalelytė palyginti su tomis produktų apimtimis, kurios pasiekia Rusijos prekybos centrus.

„Gal mažiau nei vienas procentas“, - patikslina Rytų Europos ekspertų grupės „Globsec“ atliktas tyrimas. Tyrimo autorius Andrejus Jelisyeu, remdamasis prekybos rodikliais, daro išvadą, kad iki 2016 m. pabaigos kontrabandos keliu į Rusiją buvo nugabenta vaisių bei daržovių už maždaug 2,4 mlrd. eurų. Visos šios partijos buvo gabenamos per Baltarusiją. Ir vienas iš dažniausių kontrabandos būdu į Rusiją įvežtas produktas – kriaušės.

„Reeksportuotų olandiškų ir belgiškų kriaušių apimtys sudaro apie 70 tūkst. tonų per metus“, - dienraščiui „de Volkskrant“ sakė vienas iš tyrimo autorių. Tai reiškia, kad beveik pusė kriaušių prekybos su Rusija vyksta kaip vykusi, nepaisant V. Putino draudimo.

Lietuvos prekybos statistika patvirtina šiuos skaičius: nuo tada, kai buvo įvestas draudimas, Lietuva iš Nyderlandų ir Belgijos importavo bent 78 tūkst. tonų kriaušių per metus. Beveik visos šios kriaušės perparduodamos Baltarusijai, leidiniui „de Volskrankt“ patvirtino Lietuvos žemės ūkio ministerija, o baltarusiai perparduoda kriaušes Rusijai.

Nustatyta, kad iki šiol 300 000 tonų kriaušių iš Nyderlandų ir Belgijos pasiekė Rusijos prekybos centrus. Pateikiant finansinę išraišką, partijos vertė siekė 240 mln. eurų. O kiek „konferencinių“ kriaušių buvo sulaikyta? Vienas pilnas sunkvežimis, rodo „Rosselchoznadzor“ duomenys. Per daugiau nei ketverius metus.

Rusijos maisto saugos institucijai nelengva sustabdyti kriaušes per Lietuvą, nes vilkiko vairuotojas gabena fitosanitarinio sertifikato originalą. Įtartinos dokumento kilmės nepakanka, kad tarnyba „Rosselchoznadzor“ galėtų sustabdyti vilkiką.

„Mes nematome jokio pagrindo nepasitikėti savo prekybos partneriais iš Afrikos valstybių, - leidiniui „de Volkskrant“ rašė tarnyba. – Visas partijas iš šio žemyno patvirtino nacionalinės augalų apsaugos tarnybos“.

Tad maršrutas per Lietuvą saugus, teigia prekiautojai.

„Mes vadiname šį kelią oficialiu maršrutu, - sako belgas. – Keliu, kurį pripažįsta Rusijos valdžios institucijos. Jie leis tau viską, jeigu tik tą darysi pagal jų dūdelę“.

Visi olandų bei belgų prekiautojai, kalbėjęsi su dienraščio „de Volkskrant“ žurnalistais, įtaria, kad Rusijos vyriausybė toleruoja kontrabandos maršrutą per Lietuvą, nes Rusijoje yra įtakingų žmonių, kurie iš šios prekybos daug uždirba. „Galbūt ne pats V. Putinas, - samprotauja olandas, - bet kažkas iš jo artimos aplinkos“.

„Niekuo nepasitikėk“

Rustamas, maždaug trisdešimties metų azerbaidžanietis, vilkintis džemperį su gobtuvu, vadovauja vienam iš Maskvos maisto miesto sandėlių. Savo „kabinetą“ jis įsirengęs kioske tarp vaisių padėklų. Kioskas beveik tuščias, jame tik dvi aptriušusios biuro kėdės ir taburetė. Jokio kompiuterio, jokių dokumentų.

Rustamas vadovauja šiam verslui per savo naują „Samsung S9“ išmanųjį telefoną. Prekybos centrai ir kiti vaisių tiekėjai skambina jam, iš Maskvos, Volgogrado, Rostovo, Voronežo, Kazanės. „Beveik visi vaisiai, skirti Rusijai, pereina per šiuos sandėlius“, - pasakojo Rustamas.

Rustamas į Maskvą atvyko iš Azerbaidžano, tikėdamasis pasinaudoti ūmai atsiradusiomis galimybėmis Rusijos vaisių rinkoje po sankcijų įvedimo. Verslas sekėsi puikiai. Šiais metais jis išsinuomojo antrą sandėlį. Per „Whatsapp“ programėlę Rustamas siunčia savo Rusijos klientams siūlomų vaisių nuotraukas. Nuotraukas jis gauna iš užsienio prekiautojų. Vien taip jis susidaro įspūdį apie kokybę. Jis peržiūri gautas nuotraukas: mažos kriaušės iš Italijos, mandarinai iš Ispanijos, visi jie keliauja pas jį. „Gražūs, tiesa?“

Olandų ir belgų prekiautojai iš prekybos uždirba daug, pasakoja Rustamas. Jie turi užmezgę puikių ryšių su Europos maisto pramonės atstovais ir turi produkciją, kokios pageidauja rusai: „konferencines“ kriaušes, papriką. „Per metus vienas olandas gali čia tapti svarbia figūra“.

Tačiau pavojus tyko už kiekvieno kampo. „Čia niekuo negalima pasitikėti, netgi manimi, - sukuždėjo Initas, Dagestano pilietis, mėginantis parduoti „konferencines“ kriaušes viename iš Maisto miesto sandėlių. Gali nė nepastebėti, kaip išsiųsi partiją kriaušių, už kurias pinigus matysi kaip savo ausis – „tokia šiuo metu rinka“.

Niūrios nuotaikos sklando ir tarp vilkikų vairuotojų. Bet prižiūrėtojai prie jų neprileidžia pašaliečių. Ir net tada, kai pavyksta su jais šnektelėti, jie atsisako pasakoti apie savo maršrutą, kuriuo gabenamas krovinys.

Olandams ir belgams didžiausią susirūpinimą kelia atsiskaitymai už jų eksportuotas kriaušes. „Mokėjimai iš Rusijos ateina iš visur, išskyrus iš pačios Rusijos“, - pažymėjo vienas iš jų. Taip yra todėl, kad rusai siekia nuslėpti savo pinigų perlaidas, siunčiamas olandams ir belgams, nuo Rusijos valdžios institucijų. „Todėl jie daro šitaip, - aiškina olandas. - Jie išmoka grynaisiais tam, kas turi lėšų sąskaitoje užsienyje. Tas asmuo už šią paslaugą ima 8-10 proc. komisinių ir sumoka man iš tos užsienio sąskaitos“.

Taip atkeliauja mokėjimai iš Kipro ir Azerbaidžano įmonių. Pinigų siuntėjai nuolat maskuoja mokėjimus už vaisius, nurodydami mokėjimo paskirties vietoje kitas prekes. Tarkim, pinigai pervedami už elektronikos prekes.

„Mes jau buvome kelis kartus tikrinami dėl užsienio bankų atliekamų perlaidų, belgų valdžia įtaria mus pinigų plovimu“, - sako belgas.

„Tampa vis sudėtingiau“, - prisipažįsta olandas. Jo buhalteris baiminasi, kad vieną dieną bankas nebepriims mokėjimo. Toji tikimybė sustiprėjo nuo šių metų rugsėjo, nuo tada, kai olandų bankui „ING Bank“ buvo skirta 775 mln. eurų bauda už nesugebėjimą ištirti abejotinos kilmės pinigų srautus, figūruojančius banko sąskaitose.

Visomis tokio pobūdžio schemomis siekiama apsaugoti sankcijomis draudžiamų vaisių masinius pirkėjus: Rusijos prekybos centrus.

Tai neteisėta, bet niekas netikrina

Ramus muzikinis fonas sklinda Maskvos prekybos centro „Azbuka Vkusa“ vaisių skyriuje. Čia, regis, dėl sankcijų karo tarp V. Putino ir Europos Sąjungos niekas nenukentėjo: lentynos prikrautos žvilgančių vaisių bei daržovių.

Bet atidžiai įsižiūrėjus čia galima pastebėti revoliucijos pėdsakų. Pomidorai atkeliavo iš Azerbaidžano, Uzbekistano ir Rusijos. Agurkai – vien tik iš Rusijos. Iki draudimo šios daržovės daugiausia buvo importuojamos iš Europos.

Be to, šį tą keista pastebėsite, įdėmiai įsižiūrėję į paprikas šaldomose patalpose. Pagal etiketę, jos buvo užaugintos Libijoje. Nedideli kopūstai, kaip nurodoma etiketėje, importuoti iš Tanzanijos. O pintinėje su „konferencinėmis“ kriaušėmis išvysite užrašą: Turkija. Kiti prekybos centrai nurodo Beniną, Burkina Fasą ir Dramblio Kaulo Krantą, kaip vaisių kilmės šalis. O dauguma prekybos centrų apskritai neprideda jokių etikečių. Nelegalu, bet, šiaip ar taip, kas gi tikrins?

Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ tvirtina, kad per didžiąją daugumą patikrinimų prekybos centruose ji nerandanti sankcijų uždraustų produktų. Tiesa, tarnyba neužsimena, kaip dažnai jie atlieka tokius patikrinimus.

Prekybos centrai žino, kad informacija etiketėse – klastotė, bet jie slepiasi už Maisto miesto tarpininkų nugaros. Prekybos centrai viso labo perka Afrikos vaisius iš rusų. Visiškai legalu, tvirtina jie.

Kai kurie prekybos centrai iš pradžių abejojo, ar V. Putinui įvedus draudimą, jie toliau pirks Europos vaisius. „Bet mūsų konkurentas ir toliau prekiavo „konferencinėmis“ kriaušėmis, - kalbėjo importuotojas. – O mes nenorėjome atsilikti“.

Šių metų vasarą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki 2019 metų pabaigos pratęsė atsakomąsias sankcijas už šaliai Vakarų paskelbtas ekonomines baudžiamąsias priemones. Remiantis šių metų liepą paskelbtu dekretu, liko galioti draudimas importuoti mėsos ir pieno produktus, vaisius ir daržoves iš ES, JAV ir Kanados. Atsižvelgdami į neslūgstančią įtampą tarp ES ir Rusijos, prekiautojai mano, kad maisto produktų embargas išliks ilgesnį laiką.

O jeigu vieną dieną jis bus atšauktas, Rusija įves didelius importo tarifus, siekdama apsaugoti savo vaisių bei daržovių auginimo pramonę, mano ekspertai. Ir tarifai bus tokios pat vertės, kiek šiandien kainuoja fitosanitariniai sertifkatai. „Bet bus geriau, nes tada galima bus išvengti tos kankynės su Afrikos šalimis, kaip tarpininkėmis“, - sako vienas Belgijos prekiautojas.

Nelegalių kriaušėms numatytų sertifikatų pardavėjai, manoma, per šiuos metus uždirbs 25 mln. eurų. „Ir visa tai Rusijos vartotojų bei olandų ir belgų augintojų sąskaita“, - teigia Belgijos vaisių eksportuotojos „Bel‘Export“ atstovas Tony‘is Derwaelis. Olandas tikisi, kad embargas išliks. „Tegu prekyba su Rusija tampa sudėtingesnė. Man liko tik dešimt konkurentų“.

Dėl vieno dalyko visi jie sutaria: kontrabandos maršrutas per Lietuvą turi išlikti atviras. „Tai, kas vyksta Lietuvoje, turi būti leidžiama, - sako belgas savo biure, įrengtame tarp „Konferencinių“ kriaušių laukų. - O kur kitur mes dingsime su visomis savo kriaušėmis?“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (407)