Atsigavimą žada antroje metų pusėje
Misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia teigė, kad Lietuvos ūkis rodė gerus rezultatus, tačiau daug ką pakeitė Rusijos invazija Ukrainoje pernai vasarį, įtakos darė infliacija, aukštos palūkanų normos, silpna išorės paklausa, todėl praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje matytas ekonomikos traukimasis.
„Duomenys iš pirmosios metų pusės rodo, kad ekonomika silpnėja, ir viena iš silpnėjančių sričių yra darbo rinka (...), bet ekonomika turėtų atsigauti antroje metų pusėje, kaip prognozuojama ir likusiai Europai“, – pirmadienį Lietuvos banke surengtoje spaudos konferencijoje sakė B. Gracia.
„Tikėtina, kad vartojimas atsigaus greičiau nei gamybos sektorius, prie atsigavimo prisidės augančios investicijos, ypač viešos investicijos, pavyzdžiui RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė – red.)“, – pridūrė jis.
Vis dėlto kol kas fondas blogina šių metų šalies BVP prognozę: dar balandį prognozavęs minus 0,3 proc. kritimą, dabar jis įžvelgia gilesnį nuosmukį.
„Ekonomikos susitraukimas šiemet turėtų siekti minus 1,4 proc., o infliacija išsilaikyti ties 9–10 proc., bet bent jau artėjančiais mėnesiais infliacija turėtų labai sulėtėti“, – pridūrė jis.
Anot jo, kitąmet infliacija ir toliau lėtės, o ekonomika augs apie 2,5–3 proc. Bet esą būtinos ir vidaus priemonės, nes vien europinių būdų valdyti infliacijai nepakanka.
Pasak jo, infliacija Lietuvoje nuolat laikėsi didesnė nei euro zonoje, tai didelė rizika Lietuvos įmonių konkurencingumui, palyginti su užsienio įmonėmis.
„Tai matome kaip didžiausią riziką Lietuvos įmonių konkurencingumui, palyginti su užsienio įmonėmis“, – aiškino ekspertas.
Vyriausybės planai neišlaidauti subsidijuojant energijos kainas – yra geras sprendimas, teigė B. Gracia, turėdamas omenyje pasibaigusias kompensacijas gyventojams tiekiamai elektrai (nors ir pratęstas kompensacijas dujoms).
„Trumpalaikėje perspektyvoje turi būti siekiama išlaikyti makroekonominį ir makrofinansinį stabilumą, bet labai svarbu nepamiršti ilgalaikės perspektyvos, kad konvergencijos procesas toliau vyktų sėkmingai, svarbu pabrėžti struktūrinių reformų svarbą, pavyzdžiui, sveikatos sektoriuje“, – sako B. Gracia.
Įvertino mokesčių reformą: „tą siūlėme jau seniai“
Paklaustas apie Vyriausybės planuojamą mokesčių reformą, ekspertas teigė, kad tai yra pokytis tinkama linkme.
„Kalbant apie mokesčių reformą, vertiname palankiai akcizo mokestį, kuris turi du tikslus – padidinti įplaukas, tačiau taip pat turi CO2 dedamąją, kuri prisidės prie žaliosios pertvarkos. Šia kryptimi šaliai rekomendavome eiti jau ganėtinai ilgą laiką“, – sakė B. Gracia.
„Plačiąja prasme, Lietuvos mokesčių sistema pernelyg orientuota į darbo jėgos apmokestinimą, o reikėtų daug labiau orientuotis į aplinkos apsaugos srities, kapitalo, turto apmokestinimą. Manome, kad šis paketas būtent ir juda ta linkme“, – teigė jis.
„Itin svarbu įgyvendinti ūkio produktyvumą ir atsparumą ateities sukrėtimams didinančias struktūrines reformas, įskaitant tokiose srityse kaip švietimas ar sveikatos apsauga. Taip pat svarbu spartinti žaliąją pertvarką, plėtojant atsinaujinančių energetikos išteklių pajėgumus – šiam tikslui nukreipiame reikšmingus investicinius pajėgumus“, – Finansų ministerijos pranešime teigia finansų ministrė G. Skaistė.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad kova su infliacija dar nebaigta.„Sudėtingoje ir iššūkių kupinoje ekonomikos aplinkoje infliacija dar nėra galutinai pažabota ir centriniams bankams dar reikia užbaigti savo darbą. Esame teisingame kelyje: Lietuvoje kainų augimas nuosekliai lėtėja, ką parodo ir naujausias gegužės mėnesio įvertis“, – ministerijos pranešime sako G. Šimkus.
Finansų ministerija gegužės pabaigoje pranešė, kad TVF ekspertai per beveik dvi savaites truksiančią misiją skirs dėmesio verslo ir darbo rinkos aplinkai, konkurencingumui, situacijai energetikos sektoriuje, progresui įgyvendinant žaliąją transformaciją ir kitiems aktualiems klausimams.
Gegužę ministerija pristatė patobulintą mokestinių pasiūlymų paketą, vienas iš pakeitimų –– per penkerius metus suvienodinti minimalią mėnesinę algą (MMA) ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Pasak ministerijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose Lietuvai siūloma individualios veiklos apmokestinimą priartinti prie pajamų iš darbo santykių apmokestinimo, tad daug dėmesio siūlomoje mokesčių reformoje skiriama ir šiam klausimui.
Be kita ko, siūloma pereiti prie tradicinio NT mokesčio už nekilnojamojo turto objektą, o ne bendrą jų verčių sumą, išplečiant mokesčių bazę. Gyvenamajam būstui taikomas lengvatinis apmokestinimas – pusė žmonių neturės mokėti jokio NT mokesčio, vidutinis mokestis siektų apie 14 eurų per metus.
Seimas prieš mėnesį pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis bus laipsniškai atsisakoma iškastinio kuro lengvatų ir subsidijų, o akcizų tarifai bus nuosekliai didinami, skelbė Aplinkos ministerija. Nuo 2025 metų atsiras anglies dioksido dedamoji pagal kuro rūšies CO2 emisijas, kuri kasmet proporcingai didės.
TVF steigimo sutartis įpareigoja šalis nares siekti vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ir tarptautinį finansinį ir ekonominį stabilumą. Šiuo metu TVF priklauso 190 pasaulio valstybių. Lietuva šios Vašingtone įsikūrusios organizacijos nare tapo 1992 metais.
