Šiuo metu už nepilną etatą dirbančius gyventojus „Sodrai“ reikia mokėti tik dalį valstybinio socialinio draudimo įmokų, t. y. proporcingai nuo etato dydžio.
Jeigu nuo kitų metų MMA būtų padidintas iki 350 eurų ir priėmus įstatymo pataisą, net ir tiek neuždirbančių asmenų darbdaviai „Sodrai“ turėtų sumokėti bent 108,43 eurus (30,98 proc. nuo MMA).
Tačiau yra ir išimčių. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas buvo draustas pas kitą draudėją, gavo senatvės arba invalidumo pensiją, buvo ne vyresnis nei 29 metai, tada padidintas mokestis taikomas nebūtų.
Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais visą darbo dieną dirbusių ir MMA arba mažiau gavusių darbuotojų Lietuvoje buvo 86 751. Tiek pat uždirbusių, bet dirbusių ne visą darbo dieną pernai buvo 124 678.
Bėda su pensijomis
A. Syso žiniomis, šią jo įstatymo pataisą ketinama svarstyti su kitų metų biudžetu. Anot jo, ji tampa dar aktualesnė, nes Seimui pateiktame socialiniame modelyje taip pat norima įvesti „Sodros“ lubas.
Seimo narys norėtų, kad nauja nuostata įsigaliotų nuo 2016 metų sausio 1 dienos.
A. Sysas pastebėjo, kad Lietuvoje per 170 tūkst. darbuotojų dirba nepilną darbo dieną ir nemoka viso socialinio draudimo.
„Dėl to automatiškai trumpėja jų draudiminis stažas. Jau šiandien 25 proc. išeinančių į pensiją neturi reikiamo stažo ir gauna sumažintą pensiją“, – aiškino jis.
Seimo vicepirmininkas tame įžvelgė ir tam tikrą piktnaudžiavimą. „Pasižiūrėjus į „Sodros“ duomenis, kas gauna sumažintus atlyginimus, tai pirmoje vietoje yra paslaugų srities darbuotojai (pavyzdžiui, pardavėjai), antroje – direktoriai, trečioje – vadybininkai. Lietuvoje yra 10 tūkst. direktorių, kurie neuždirba MMA“, – sakė A. Sysas.
Jis teigė, kad teikdamas pataisą rėmėsi estiška patirtimi. „Darbdaviai paprasčiausiai nebeslepia tam tikrų dalykų, nes to daryti neapsimoka. Žmogus juk vis tiek paprastai dirba įprastą darbo dieną, o jam įrašoma 0,6 ar 0,7 etato“, – teigė pašnekovas.
Vis dėlto A. Sysas pabrėžė, jog didžiausias rūpestis yra tai, kad sulaukę pensijinio amžiaus žmonės galėtų gauti normalesnę pensiją.
Dirba laiškininkais
Nepilnu etatu dirbančių žmonių yra įvairiose profesijose. Pavyzdžiui, „Lietuvos pašte“, kuriame dirba per 5 tūkst. darbuotojų, dalis jų dirba ne visą darbo dieną.
Kaip DELFI sakė „Lietuvos pašto“ Personalo departamento vadovė Viktorija Gružauskienė, bendrovės darbuotojams atlyginimai yra paskaičiuojami atsižvelgiant į darbo krūvį, dirbamas valandas.
„Laiškininkams yra mokamas vienetinis atlyginimas, kuris nėra ir negali būti mažesnis nei Lietuvoje nustatyta MMA. Tais atvejais, jeigu laiškininkas dirba mažesniu krūviu ir vienetinis darbo užmokestis nesiekia minimalaus atlyginimo, atsižvelgiant į jo etato dydį, yra mokama atitinkamo dydžio priemoka, kad laiškininko atlyginimas, įvertinant etato dydį, nebūtų mažesnis, negu galiojanti MMA.
Taip pat laiškininkams ir kitiems paštų darbuotojams yra papildomai mokamas kintamasis darbo užmokestis už darbo kokybę bei rezultatinis priedas, kuris skaičiuojamas pagal apyvartą už prekių, spaudos prenumeratos leidinių pardavimus. Taigi, prie darbo užmokesčio laiškininkai ir kiti paštų darbuotojai dar gauna priedus už savo darbo rezultatus, kurie, atsižvelgiant į jų asmeninį indėlį, gali siekti iki 50 proc. ir daugiau darbo užmokesčio dydžio“, – pasakojo ji.
„Lietuvos pašto“ atstovė taip pat teigė, jog šiemet bendrovė papildomai skyrė apie 1 mln. eurų mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų darbo užmokesčio didinimui. Atlyginimai didinti paštų viršininkams, klientų aptarnavimo specialistams, laiškininkams vairuotojams-pašto lydėtojams, skirstytojams, operatoriams.
Dirba dėstytojai ir studentai
Nepilnu etatu dirba ir kai kurie universitetų darbuotojai. Pavyzdžiui, Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) dalis lektorių dirba ne visą darbo dieną.
Kaip DELFI informavo KSU Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus direktorė Renata Urbonaitė, jeigu žmogus universitete dirba 0,25 etato tai užmokestis yra pagal nustatytą darbo užmokesčio tvarką. „Visose institucijose laikomasi to paties principo, tikėtina“, – pridūrė ji.
Nepilnu etatu dirba ne tik dėstytojai, bet ir studentai. Tai patvirtino „Čili pica“ direktorė Giedrė Kvedaravičienė.
Ji pasakojo, kad viešojo maitinimo sektoriuje, kaip ir bet kuriame kitame, būdingi diferencijuoti atlyginimai. „Šiame sektoriuje dirba daug jaunų, darbinę karjerą tik pradedančių darbuotojų. „Čili picos“ komandoje taip pat yra daug jaunų darbuotojų, kurie darbą derina su mokslais“, – sakė ji.
Pašnekovė pridūrė, kad jiems reikalingos ir dažnai jų pačių pageidaujamos lanksčios darbo sąlygos: „Mes stengiamės prisitaikyti prie darbuotojų poreikių ir pasiūlyti jiems geriausias sąlygas dirbti, kaupti patirtį ir užsidirbti, todėl sudarome galimybę dirbti ne pilną darbo dieną ar pamainą, t. y. pusę ar tris ketvirtadalius etato“.
G. Kvedaravičienė tikino, kad visi „Čili pica“ darbuotojai gauna sąžiningą ir jų darbą atitinkantį atlyginimą, o kvalifikuotiems darbuotojams mokamas konkurencingas, jų kvalifikaciją ir atsakomybę atitinkantis atlyginimas.
