M. Persson 8-ajame „Swedbank“ ekonomikos forume dalijosi savo įžvalgomis apie dabartinę pasaulio ir vietinių šalių ekonomikų būklę. Anot jo, daug valstybių jau viršijo priešpandeminį BVP lygmenį, o jų augimo perspektyvos ir toliau lieka šviesios. Tačiau yra ir rizikų.
„Matome gana šviesią perspektyvą – perspektyvos tikrai geros ir ekonomikos atsigavimas yra didesnis nei tikėjome šių metų pradžioje“, – vertina M. Persson ir pripažįsta, kad nei jis, nei kolegos ekonomistai nesitikėjo, kad ekonomika atsigaus taip sparčiai.
Dabar viskas atrodo priešingai nei pandemijos pradžioje. Prasidėjus pandemijai bijota aukšto nedarbo – dabar įmonės neranda darbuotojų.
„Reikėtų grįžti į 1960-uosius, kad pasaulyje rastume panašų BVP augimą“, – kalbėjo ekonomistas.
Tačiau M. Persson įspėja, kad šviesioje padangėje yra tamsių debesų, ir daugiausia tai susiję su galimybėmis gaminti ir eksportuoti.
„Paklausa pasauliniu mastu buvo labai stipri, kai kuriuose sektoriuose ji buvo stipri ir per krizę. Tačiau daugumoje sektorių yra tiekimo sutrikimų. Ką dažniausiai girdime – puslaidininkiai. Bet yra ir kitų produktų, netgi maisto, drabužių, kur tiekimas yra sutrikęs“, – sako ekonomistas.
Jis pastebi, kad Vokietijos gamintojams teikiami užsakymai siekia piką, tuo metu jie pristato mažiau nei anksčiau, ir ta pati tendencija atsikartoja ir JAV, Švedijoje, kitose šalyse. Ypač paveikti Vokietijos automobilių gamintojai, negaunantys pakankamo mikroschemų kiekio.
Tuo metu Azijos valstybėse gyventojų vakcinavimas yra lėtas, pvz., tokiose valstybėse kaip Indija ir Indonezija tepaskiepyta apie 12 proc. gyventojų – tai didelė rizika, kad plintant delta atmainai, tiekimo sutrikimai tęsis.
„Tai ne tik dėl delta variantas. Yra ir naujų: lambda, ir kitų virusų, keliančių rūpestį, kurie dar net nepavadinti. Tai visus mus gali paveikti“, – kalbėjo M. Persson.
Kainų augimas tęsis
M. Persson pastebėjo, kad JAV kainų augimas kone dvigubai lenkia euro zoną – tokio didelio skirtumo nebūta jau ilgą laiką. Euro zonos ekonomika sparčiau pasistiebė vasarą, kai buvo panaikinti pandemijos apribojimai.
„JAV fiskalinė politika buvo labiau ekspansyvi nei euro zonoje, tai gali būti viena pagrindinių priežasčių. Kai Joe Biden tapo JAV prezidentu, buvo patvirtintos milžiniškos ekonomikos skatinimo programos ir jų bus dar daugiau“, – pastebėjo M. Persson, pažymėjęs, kad tuo pat metu centriniai bankai panašias priemones skatinti taikė ir JAV, ir euro zonoje.
„Infliacija dabar yra didelė tema – ar ji bus laikina, ar ji tęsis ilgiau, ir ar centriniai bankai turi reaguoti daug anksčiau, nei vertinome. (…) Yra daug faktorių, kurie indikuoja, kad infliacija laikina. Bet kai matai tiekimo sutrikimus, darbo jėgos trūkumą, aš manau, kad yra rizika, kad infliacija truks ilgiau. (…) Manau, kad reikia galvoti apie laikiną kainų augimą kuris tęsis ilgiau nei 6 mėnesius, galbūt metus ar pusantrų infliacija bus didesnė“, – įspėjo M. Persson.
Jis įspėjo, kad kainų augimas priklausys ir nuo to, kaip reaguos centriniai bankai, taip pat, kokia situacija bus Kinijoje. Šioje valstybėje atsigavimas atrodo solidus, siekia 8,2 proc. šiemet, tačiau kitąmet laukiama sulėtėjimo iki 5,4 proc.
„Kinijos santykiai su JAV ir ES yra šalti. Manau bus svarbu turėti geresnę komunikaciją ir prekybinius santykius su Kinija, žengiant į ateitį“, – vertino M. Persson ir čia pat pažymėjo, kad Kinijos Vyriausybė imasi įvairiausių ribojimų, pradedant nuo švietimo, kompiuterinių žaidimų apribojimo iki 1 valandos per dieną, iki ribojimų šalies didžiausioms įmonėms – tai gali paveikti pasaulio prekybą ir ekonomikos augimą.
„Swedbank“ vyriausiasis prognozuotojas Andreas Wallström vertino, kad nors ekonomikos augimo laukiama didelio tiek šiemet, tiek kitąmet, infliacijos augimas nėra tvarus – ilgesniu laikotarpiu infliacija įprastai linkusi mažėti.
Tačiau jis pastebėjo, kad JAV kompanijų, ketinančių didinti atlyginimus, dalis šiuo metu yra aukščiausia per dvidešimtmetį, taip pat darbuotojai yra itin linkę keisti darbus
„Pagrindinė neigiama rizika yra pandemija – ji dar nesibaigė, turime ateinančias naujas mutacijas, šiuo metu mus gąsdina delta mutacija. (…) Jei virusas labiau plis Azijoje, kur vakcinacijos lygmuo žemas, tai gali stipriau paveikti pasaulinę prekybą, turėsime dar prastesnę situaciją tiekimo grandinėse, ir tai neigiamai paveiks gamybą, eksportuotojus“, – sako ekonomistas.
