Benedikto turgus Vilniuje apytuštis. Prieš Kalėdas iš kai kurių prekeivių čia pirkta rekordiškai daug.
„Išlaidauja, švenčia, netgi atvirkščiai – buvo padidėjimas gerokai“, – sakė „Rolando daržovių“ vadovas Rolandas Vestartas.
Pirkėjams šie metai labiausiai įsiminė dėl kainų. Taip greitai kaip šiemet jos nebuvo išaugusios bent porą dešimtmečių. Kainos, ypač energetikos, kirto ir prekeiviams.
„Pagrindinis smūgis buvo rugpjūčio mėnesio sąskaitos. Tada buvo masinis kainų kilimas. Ten buvo beprotiškai, ir nuo 5 proc. iki 30 proc. Dabar stabilizavus kainoms, atgal niekas nebegrįžta“, – sakė R. Vestartas.
Prezidentūra pasiūlė, ką Vyriausybė galėtų padaryti kainoms mažinti: didinti konkurenciją didiesiems prekybos tinklams.
„Administracinės naštos smulkiam verslui mažinimas, paramos teikimas steigtis smulkioms prekybos vietoms, sprendimai dėl grandinių trumpinimo“, – sakė prezidento vyriausioji patarėja socialinės ir ekonominės politikos klausimais Irena Segalovičienė.
Mažuosius ūkininkų turgelius vienijančio kooperatyvo vadovas sako, kad žmonės ne tik sutaupytų.
„Laimės tik vartotojai – ir per kainą, ir, svarbiausia, per kokybę, per šviežumą, per natūralumą, per skonines savybes. Čia tik geros naujienos“, – sakė kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius.
Bet nebūtinai ūkininkų turgeliuose būna pigiau.
„Tie siūlymai rodo, kad iš tiesų nėra lengvų būdų, gerų idėjų kaip suvaldyti maisto produktų kainų kilimą. Akivaizdu, kad tokie pasiūlymai kaip mažesnė administracinė našta ar trumpesnės tiekimo grandinės yra truputėlį abstraktūs ir paribiuose kažkur galėtų kažkiek sumažinti kažkurias kainas“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ne tik ekonomistas N. Mačiulis, bet ir patys smulkieji prekeiviai sako, kad pagrindinė kainų kilimo priežastis – brangi energetika.
„Energetikos kainos dabar be galo neramina ir smulkiuosius ir didžiuosius, nes iš tiesų tai yra labai dideli kaštai“, – sakė M. Maciulevičius.
„Kita priežastis – Lietuva iki karo Ukrainoje buvo viena labiausiai priklausomų valstybių Europos Sąjungoje nuo maisto produktų tiekimo iš Rusijos ir Ukrainos. Maždaug dešimtadalis“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako labai laukianti diskusijų su Prezidentūra, nes esą kol kas iš paties verslo siūlymų negirdi.
„Siekdami sumažinti administracinę naštą, esame pasikreipę tiek į verslo asociacijas, tiek į prekybos įmonių asociaciją. Nesame gavę tokių pasiūlymų identifikuotų“, – sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.
Prezidentūra taip pat siūlo kainas mažinti viešumu iš ko susideda kaina ir šviesti žmones, kad gintų savo teises, jei mano, kad moka nepagrįstai daug.
„Vartotojų teisių apsaugos tam tikras stiprinimas ir jų derybinės galios didinimas. Nesąžiningų verslo tarpusavio santykių prevencija“, – sakė I. Segalovičienė.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba sako, kad jokia valstybės institucija negali nustatyti maisto kainų.
„Mes gyvename laisvosios rinkos sąlygomis ir kainos valstybės nėra reguliuojamos“, – sakė VVTAT direktorė Goda Aleksaitė.
Bet tiriami skundai, kai kainomis manipuliuojama, pavyzdžiui, prieš akciją prekės specialiai branginamos.
„Galbūt viešumoje tas daugiau girdimas nusiskundimų garsas, o mums jau 3 metus panašus skaičius – virš 200 nusiskundimų būna dėl kainų, dėl akcijų ir nuolaidų“, – sakė G. Aleksaitė.
Prezidentūra taip pat ragina daugiau įmonių jungtis prie Šeimos kortelės.
Tai iniciatyva kai įmonės savanoriškai suteikia nuolaidas daugiavaikėms šeimoms ir turinčioms neįgalių vaikų.
Anot ekonomisto N. Mačiulio, tiek toks siūlymas, tiek Prezidentūros raginimai didinti minimalią algą yra kova su infliacijos pasekmėmis, o ne priežastimis.
„Siūlymus teikiančios institucijos, politikai ne visada visai mato, aiškiai supranta, kokios buvo šiemet maisto produktų kainų šuolio priežastys. Dėl to tie pasiūlymai yra įvairūs, padriki, daugeliu atveju nelabai sprendžiantis problemos esmės“, – sakė jis.
Anot Prezidentūros, galima kalbėti ir apie PVM lengvatą maistui. Tik būtini saugikliai, kad naudą gautų pirkėjai. Premjerė ne kartą sakė, kad patirtis esą rodo, kad PVM lengvatos naudą gautų verslas, o ne pirkėjai.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
