Galimai paliestų viešąjį sektorių
„Karantino metu darbuotojai, kurių darbui atlikti nėra būtina vykti į darbovietę, dirba nuotoliniu būdu“, – štai toks nurodymas, susijęs su nuotoliniu darbu, prieš kurį laiką skambėjo iš valdžios atstovų lūpų.
Nors tąkart jis daugiausia buvo taikomas viešojo sektoriaus darbuotojams, privačiam sektoriui taip pat buvo rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu.
Visgi pagal 2021 m. birželio 1 d. įsigaliojusius pakeitimus, sugrįžti į darbo vietas ir klientus aptarnauti ne nuotoliniu būdu jau galėjo pasiskiepiję COVID-19 vakcina, COVID-19 liga persirgę ar neigiamą tyrimo rezultatą turintys darbuotojai, o liepos 1- ąją, oficialiai pasibaigus karantinui, valdžia į darbus leido grįžti visiems likusiems darbuotojams.
Šiuo metu koronaviruso atvejams vėl augant ir kasdien kylant daugiau nei 1 tūkst., vėl užsimenama apie galimus ribojimus, susijusius su nuotoliniu darbu.
Ministrų kabinetas šią savaitę ketina spręsti ar šalyje vėl įvesti karantiną, taip pat ar taikyti griežtesnius ribojimus, susijusius su kaukių dėvėjimu bei nuotoliniu darbu.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidai aiškino, kad dėl nuotolinio darbo ministerija tarsis su epidemiologais.
„[Pasitarsime] ar neturėtume pasiūlyti, tarkim, viešajame sektoriuje nuotolinio darbo, vertinant bendrą epidemiologinę situaciją“, – tv3.lt sakė A. Dulkys.
Apie naujausius planus dėl nuotolinio darbo redakcijai užklausus Sveikatos apsaugos ministerijos, buvo atsakyta tik tiek, kad apie naujausius sprendimus visuomenė bus informuota.
Siūlo taikyti mišrų darbo pobūdį
Virusologas Saulius Čaplinskas, „Delfi“ paklaustas, ar užsikrėtimo atvejų skaičiui augant, Lietuvai nereikėtų grįžti prie nuotolinio darbo, sakė manantis, kad kol kas tokio griežto sprendimo nereikėtų imtis.
„COVID jau dabar pakeitė mūsų visuomenę ir ją iš dalies pakeitė negrįžtamai. Atsirado daug inovacijų ir naujovių, taip pat ir darbas per nuotolį.
Darbas per nuotolį jau užsitvirtino ir išliks. Manau, kad dabar darbas, kas gali dirbti biuruose ar per nuotolį, turėtų būti mišrus. Bet čia reikėtų atsiminti ir srautų reguliavimą, ir patalpų vėdinimą, dezinfekciją, įvairios apsaugos priemones “, – kalbėjo jis.
Pasak jo, kol kas nurodymo visiems grįžti dirbti į namus, tikrai nereikia, tačiau tokios darbo formos, kam ji įmanoma, pamiršti taip pat nereikėtų.
„Antras dalykas, jeigu žmogui tik kyla įtarimas, kad jis serga kokia peršalimo liga, yra temperatūra, jis turėtų likti namuose, apsaugoti kitus“, – apie svarbiausią dalyką ragino nepamiršti virusologas.
Darbdaviai: naudos nebus
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sakė nemanantis, kad darbas iš namų sumažins užsikrėtimų skaičių.
„Aš nemanau, kad čia būtų kažkas ypatingo, nes per 1,5 metų žmonės prisitaikė ir taiko hibridinį darbo metodą, kelias dienas dirba namuose, kelias – iš biurų. Bet mano klausimas būtų: ko būtų siekiama tokiu nurodymu? Sumažinti užsikrėtimų skaičių?
Aš nemanau, kad tai stipriai padės. Aš pats sakiau premjerei, kad kol testavimas bus nemokamas, už valstybės pinigus, tol niekas skiepytis neis“, – kalbėjo D. Arlauskas.
„Aš manau, kad toks nurodymas būtų tik dėl to, kad jiems kažką reikia daryti, bet, kad nuotolinis darbas kažkiek sumažins sergamumą, nemanau, todėl visam tam nelabai matau prasmės, nes mažinti užsikrėtimų skaičių yra tik vienas būdas – padaryti, kad visi skiepytųsi“, – teigė jis.
Į biurus jau grįžo, o naujas nutarimas gali pridaryti žalos
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius pasakojo, kad šiandien didžioji dalis žmonių jau yra grįžę į biurus.
„Žmonės didžiąja dalimi yra grįžę. Žinoma, biuruose yra įvesta tam tikra kaita, žmonės galbūt dirba pamainomis“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie viešąjį sektorių ir galimą prievolę dirbti iš namų, atstovas sakė čia matantis ir nemažai baimių.
„Kai buvo įvestas darbas iš namų, daug institucijų tam buvo nepasiruošusios, darbuotojai neturėjo kompiuterių, mobilių telefonų, telefonai nebuvo nukreipiami į jų mobiliuosius.
Pasiekti valdininką tuo metu buvo labai sudėtinga, o tai tęsėsi maždaug pusmetį, kol procesai susisinchronizavo. Labai nesinorėtų, kad būtų grįžtama į tą laiką, kai viešas sektorius dirba visiškai per nuotolį.
Galima spėlioti, ar jis būtų vėl pasiruošęs“, – sakė M. Statulevičius.
Jo teigimu, priverstinis įpareigojimas dirbti per nuotolį gali atnešti daugiau žalos.
„Reikia žiūrėti, ar židiniai tikrai formuojasi biuruose“, – svarstė jis.
