Šiuo metu parengtame projekte siūloma, kad fizinis asmuo galėtų bankrutuoti, kai nebegali vykdyti įsiskolinimų, kurie sudaro 25 minimalius atlyginimus. Dabar tai būtų 20 tūkst. Lt.
Tačiau Teisingumo ministerija abejoja, ar tokia riba nėra per maža.
„Klausimas, ar 20 tūkst. Lt riba yra pakankamai pagrįsta, įvertinant tai, kiek, pagal dabartines taisykles, turėtų kainuoti pats fizinio asmens bankroto administravimas. Klausimas, ar ta riba yra ne per maža“, – po antradienį Vyriausybėje vykusio ministerijų atstovų pasitarimo DELFI sakė teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.
Jo skaičiavimu, kartais išlaidos bankroto administratoriui, kuris privalomas pagal pateiktą projektą, gali viršyti prasiskolinusio žmogaus įsipareigojimus.
„Administratoriaus veiklos išlaidas reikia apmokėti. Skaičiuojant įprastais įkainiais, pavyzdžiui, kas mėnesį bankroto administratoriui mokant po 400 Lt, per metus jam reikia sumokėti 5 tūkst. Lt. Bankroto byla gali tęstis iki penkerių, taigi išeitų, kad jam reikėtų sumokėti 25 tūkst. Lt. Jeigu bankroto suma 20 tūkst. Lt, o administratoriui reikia sumokėti 25 tūkst. Lt, klausimas, ar tai yra pats efektyviausias mechanizmas“, – komentavo T. Vaitkevičius.
Taip pat, anot jo, klausimų kelia ir pats modelis, pavyzdžiui, ar gavęs labai didelę baudą žmogus irgi turėtų turėti teisę bankrutuoti.
„Klausimas yra paties modelio pasirinkimas. Mes keliame klausimą, ar, pavyzdžiui, tais atvejais, kai asmuo nubaudžiamas pakankamai didele bauda administracinio teisės pažeidimo arba kriminalinės bausmės pasekmėje, ar tai galėtų būti pagrindas kalbėti apie fizinio asmens bankrotą, jeigu, pavyzdžiui, bauda siekia siūlomą 20 tūkst. Lt ribą?“, – svarstė pašnekovas.
Tačiau Teisingumo ministerija nepateikia savo varianto, nuo kokios ribos galima būtų bankrutuoti, tai esą yra Ūkio ministerijos kompetencija.
„Kiekviena ministerija turi savo kompetenciją. Ūkio ministerija visus modelius yra vertinusi, mums dubliuoti jų veiklos tikrai neverta ir tikimės iš jų labai aiškių atsakymų, kodėl jie pasirenka tokį modelį“, – teigė teisingumo viceministras.
Toliau dėl pateikto projekto turėtų diskutuoti ministrai Vyriausybės pasitarime.
Ministro Pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas Giedrius Kazakevičius DELFI po ministerijos atstovų pasitarimo DELFI sakė, kad yra pasiūlymų sunkinti bankroto iškėlimo procedūrą, tačiau trumpinti patį procesą.
„Pagrindinis klausimas yra dėl pačių procedūrų inicijavimo ir jų vykdymo sunkumo ir nesunkumo. Yra mintis, kad paties inicijavimo procesas galėtų būti sudėtingesnis, reikalaujantis daugiau pastangų, tačiau kai tai jau kartą būtų padaryta, tuomet procesas galėtų vykti pigiau ir greičiau“, – DELFI komentavo jis.
Bankroto bylos gali nekelti dėl žalingų įpročių
Ūkio ministerijos parengtame projekte numatyta, kad bankrotą sau gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo, iškėlęs bankroto bylą teismas jam paskiria bankroto administratorių.
Administratorius atidarytų specialią sąskaitą, į kurią būtų pervedamos visos bankrutuojančiojo pajamos, jo pragyvenimui paliekant tik nedidelę dalį. Taip pat būtų parduodamas jo turtas.
Fizinis asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsigaliojimo turėtų pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Šiam planui turėtų pritarti asmens kreditorių susirinkimas.
Bankrotas laikantis sudaryto plano neturėtų trukti ilgiau nei penkerius metus.
Pagal siūlomą projektą, teismas galėtų atsisakyti iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėtų, kad žmogus nemokiu tapo dėl savo nesąžiningų veiksmų, dėl žalingų įpročių, jis yra baustas pagal kai kuriuos Baudžiamojo kodekso straipsnius ir jo teistumas nėra išnykęs.
Nesąžiningais veiksmais įvardijami nesąžiningos ir neišsamios informacijos pateikimas apie finansinę padėtį siekiant gauti paskolą, tik vieno kreditoriaus reikalavimų patenkinimas, pasprukimas į užsienį, bandymas pigiai parduoti turtą ir pan.
Įstatymo projekte numatyta, kad bankrutuoti galėtų ir gyventojai, kurie pasiskolino prieš įsigaliojant įstatymui.
Siūloma, kad įstatymas turėtų pradėti veikti nuo 2012 m. Šiuo metu fizinis asmuo, priešingai nei įmonės, neturi teisės bankrutuoti.
Projektui turi pritarti Vyriausybė ir Seimas, jį pasirašyti turi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
