Pasak ministro, dėl to buvo sutarta trečiadienį vykusio susitikimo su Jaunimo reikalų departamento, Lietuvos darbo biržos, Valstybinės darbo inspekcijos ir "Sodros" vadovais metu.
"Šiandien labai aiškiai su įstaigų vadovais sutarėme, kad per savaitę dėl naujų priemonių taikymo bus suformuluoti konkretūs pasiūlymai, nes būtų tikrai neprotinga nepasinaudoti Europos Komisijos siūlymu greitai ir lanksčiai suprojektuoti naujas programas, kurios būtų finansuojamos iš Europos struktūrinės paramos, pirmiausia iš Europos socialinio fondo", - teigė D.Jankauskas.
Pasak jo, vienu svarbiausių tikslų valdžios atstovai mato pagalbą jauniems žmonėms apsirūpinant būstu.
"Vadinčiau tai jauno žmogaus ir valstybės susitarimu. Jeigu valstybė įsipareigoja padėti jaunam žmogui mokytis, siekti išsilavinimo ir apsirūpinti darbu arba savo veiklą pradedant, arba einant į darbo rinką pas darbdavius, tokiu atveju jaunas žmogus turėtų įsipareigoti gaudamas iš valstybės pagalbą, galbūt ir gyvenamuoju būstu, atidirbti tam tikrą laiką Lietuvoje pagal tą išsilavinimą, kurį jis yra gavęs", - pasakojo ministras.
Jo teigimu, kovo mėnesį nauji pasiūlymai bus pateikti Europos Komisijai, o balandžio mėnesį bus parengtas nacionalinis užimtumo planas, kuriuo vadovaujantis bus stengiamasi mažinti jaunimo nedarbą.
Ministras sakė, kad 2007-2013 metų Europos socialinio fondo Lietuvai skirtų lėšų suma siekia 3,2 mlrd. litų, tačiau pažymėjo, kad didžioji dalis šių lėšų jau yra panaudota.
Jaunimo reikalų departamento direktorius Mindaugas Kuliavas sakė, kad priemonės skatinti jaunimą dirbti yra įgyvendinamos, tačiau pripažino, kad apie jas gali būti nepakankamai informuojama.
"Gal mes ne visai tiksliai ir gerai jas komunikuojam ir pasakome", - teigė jis.
Į pastabą, kad jaunimas nemato prasmės dirbti Lietuvoje, nes jiems mažai mokama, M.Kuliavas atsakė: "Turi nueiti tam tikrą kelią, kad pasiektum tam tikrą savo kompetenciją ar kvalifikaciją, ne visada norai atitinka galimybes".
D.Jankauskas minėjo, jog pernai nedarbas jaunimo tarpe Lietuvoje mažėjo, tačiau jis vis tiek siekė 31,7 proc., tai vienas blogiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Į jaunimo nedarbo kategoriją patenka 16-24 metų asmenys, kurie nesimoko ir nedirba.
Darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis sakė, kad šiuo metu yra įregistruota apie 29 tūkst. jaunų žmonių, iš kurių maždaug pusė turi kokią nors kvalifikaciją. Pernai pasak jo, į Darbo biržą kreipėsi apie 35 proc. baigusių įvairias mokslo įstaigas.
"Galima padaryti išvadą, kad tie žmonės buvo nepilnai paruošti darbo rinkai", - sakė jis.
Tuo tarpu laikinai vadovaujantis Valstybinei darbo inspekcijai Vilius Mačiulaitis teigė, kad verslas ir rinka neišnaudoja egzistuojančių teisinių instrumentų, galinčių padėti įdarbinti jaunus žmones.
"Aš turiu omenyje praktinio mokymo arba praktikos įmonėse klausimą, nes šiandien teisinis reguliavimas yra toks, kad yra sudaromos trišalės sutartys tarp mokyklos, studento ir priimančios įmonės, bet darbdaviai dažniausiai bijo pasinaudoti šita galimybe bijodami, kad reikia mokėti atlyginimą, prisiimti atsakomybę. Teisiniai instrumentai leidžia darbdaviams lengviau pabandyti jaunus asmenis, t.y. priimti praktikantus, išbandyti jų turimus įgūdžius, pamokyti dirbti konkretų darbą ir vėliau pasirinkti jiems tinkamus žmones", - sakė V.Mačiulaitis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę susitikusi su socialinės apsaugos ir darbo ministru pabrėžė, kad didelį jaunų žmonių nedarbą lemia tai, kad atsakingos institucijos nevertino šios problemos kaip rimtos.
Praėjusią savaitę per neoficialų Europos Vadovų Tarybos susitikimą Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso kreipėsi į aštuonias Europos Sąjungos (ES) valstybes, tarp jų ir Lietuvą, siūlymas steigti veiklos grupes jaunimo nedarbui mažinti.
Lietuvoje, Ispanijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Italijoje, Portugalijoje, Latvijoje ir Airijoje jaunimo nedarbo lygis yra daug didesnis nei ES vidurkis.