Daugiausia uždirbama ne didžiosiose įmonėse monopolininkėse ir net ne pačioje savivaldybėje.
Kiek Panevėžyje finansiškai įvertinami darbuotojai?
Susidomėjimas Lietuvos darbdavių mokamais atlyginimais pranoko „Sodros“ technines galimybes. Jai pradėjus viešinti darbo užmokesčio vidurkius, dėl lankytojų antplūdžio ėmė strigti ne tik įstaigos interneto svetainė, bet ir vidinis interneto ryšys.
Milžiniško susidomėjimo sulaukusi viešai prieinama informacija toli gražu neparodo, kaip finansiškai įmonės įvertinusios savo darbuotojus. Skelbiami vidurkiai tėra rodiklis, išvestas sudėjus daugiausia ir mažiausia uždirbančiųjų algas, kurios Lietuvoje gali skirtis nuo kelių iki keliolikos kartų.
„Sodros“ paviešinti atlyginimų vidurkiai atskleidė netikėtumų Panevėžio miesto savivaldybei pavaldžiose įmonėse. Daugiausia uždirbama ne didžiosiose įmonėse monopolininkėse ir net ne pačioje savivaldybėje. Didžiausiu darbo užmokesčio vidurkiu gali pasigirti amžino – ritualinių paslaugų verslo atstovė bendrovė „Grauduva“.
„Sodros“ duomenimis, joje šių metų sausį žmonės uždirbo vidutiniškai 978 Eur neatskaičius mokesčių. Įstaiga turi 25 darbuotojus.
Laikinoji „Grauduvos“ direktorė Aušra Bertulienė teigia, jog tokiais atlyginimais nereikia stebėtis. Anot jos, net duobkasiai uždirba apie 1450 Eur, o aprengėjos alga siekia 1700 Eur neatskaičius mokesčių. Pačios direktorės atlyginimas, priklausantis nuo įmonės vidutinio darbo užmokesčio, beveik 3000 Eur su mokesčiais.
A. Bertulienės teigimu, daug uždirbti laidotuvių organizatoriams leidžia liūdna Panevėžio statistika. Anot jos, pastaraisiais metais Aukštaitijos sostinėje mirštamumas taip šoktelėjęs, jog visi laidotuvių organizatoriai vos spėja suktis, o atlyginimai priklauso nuo išdirbio.
„Per dieną turime po septynerias laidotuves. Neprisimenu, kada dar tokio antplūdžio būta. Dar užpernai visi dejavome, kad darbo neturime, ir kunigai sakydavo, jog laidoja mažiau. Dabar per sausį vienoje bažnyčioje paaukojama apie 200 šv. Mišių už mirusius“, – „Sekundei“ teigė A. Bertulienė.
Nors Autobusų parke daugumos darbuotojų atlyginimai vos daugiau nei 700 Eur neatskaičius mokesčių, jų vadovas R. Petukauskas gali didžiuotis uždirbantis daugiau ne tik už Savivaldybės valdomų kitų įmonių vadovus, bet ir patį Panevėžio merą.
Uždirba mažiau už valytoją
Pagal darbo užmokesčio vidurkio dydį viešajame sektoriuje mieste antroji pati Panevėžio savivaldybė. „Sodra“ skelbia, jog čia vidutiniškai uždirbama 929 Eur neatskaičius mokesčių. Savivaldybėje iš viso 261 etatas. Mero atlyginimas siekia 2628 Eur neatskaičius mokesčių, o tai yra 1997 Eur į rankas. Dviejų vicemerų vidutinis uždarbis 1778 Eur, administracijos direktoriaus – 1607 Eur jau atskaičius mokesčius.
Savivaldybės internetinėje svetainėje viešai skelbiamais duomenimis, mažiausiai uždirba septynios valytojos, gaunančios 385 Eur į rankas, ir penki apsaugos darbuotojai – 331 Eur.
Tačiau Socialinės paramos skyriaus dvi specialistės konsultantės mielai persikvalifikuotų į valytojas. Aukštąjį išsilavinimą turinčios darbuotojos teigia per dieną aptarnaujančios mažiausiai 50–60 žmonių. Jos socialinės paramos klausimais klientus konsultuoja tiesiogiai ir telefonu, informaciją teikia apie daugiau nei 19-os rūšių socialinę paramą, taip pat rengia, išduoda, registruoja pažymas, pavaduoja kolegas. Už tokį darbą moterys gauna 350 Eur į rankas.
„Visuomenei dažnai atrodo, kad Savivaldybėje visi mažai dirba ir daug uždirba. Bet su mumis vietomis keistis turbūt retas sutiktų. Gėda net artimiesiems prisipažinti, kiek uždirbame“, – kalbėjo viešinti savo pavardes besigėdijančios moterys.
Ar jų atlyginimas adekvatus atliekamam darbui, pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos, vertina jų tiesioginiai vadovai.
„Skyriaus vedėjas informavo, kad specialisčių konsultančių darbo užmokestis atitinka jų pareigybes“, – teigė T. Jukna.
Anot direktoriaus, konsultančių atlyginimai pernai buvo dar mažesni – pernai jie kilo 5 proc., šįmet – 1 proc.
Skirtumai normalūs
Vandens tiekėjos monopolininkės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ darbuotojų vidutinis uždarbis – 796 Eur neatskaičius mokesčių. Tačiau daugiau nei pusė jos darbuotojų būtų labai patenkinti, jei tiek gautų.
150 darbininkų uždirba vos 516 Eur į rankas. Įmonės vidurkio nesiekia ir dar 11-os tarnautojų uždarbis – 537 Eur. Tačiau daugiausia uždirbančių įmonės administracijos dešimties vadovų atlyginimai siekia vidutiniškai 2094 Eur neatskaičius mokesčių, 1591 Eur į rankas.
Taigi dešimties administracijos specialistų atlyginimai maždaug tris kartus didesni nei 160-ies žemesnės kategorijos darbuotojų.
„Aukštaitijos vandenų“ generalinio direktoriaus Sauliaus Venckaus nuomone, tai yra normalus darbo užmokesčio diferencijavimas.
„Viskas čia adekvatu. Žmonės, turintys didesnę atsakomybę, aukštesnę kvalifikaciją, didelę patirtį, aukštąjį išsilavinimą, daugiau ir uždirba. Atlyginimų dydžius diktuoja darbo rinka. Kitąkart negali rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojo tik dėl to, kad įmonė per mažą atlyginimą siūlo. Kompetentingiems specialistams, kad ateitų dirbti, tenka kelti atlyginimą“, – teigė S. Venckus.
Daugumos atlyginimai vidurkio nesiekia
Panevėžio autobusų parke mokamų atlyginimų vidurkis 775 Eur popieriuje. Mažiausiai įmonėje uždirba pagalbiniai darbininkai ir kasininkės – iki 484 Eur neatskaičius mokesčių, didžiosios dalies darbuotojų – 183 vairuotojų vidutinis atlyginimas siekia 766 Eur.
Bet trijų administracijos vadovų uždarbis – 2684 Eur, o tai yra daugiau ir už miesto energetikos įmonių, ir paties Panevėžio mero atlyginimus.
Kitos monopolininkės, šilumos tiekėjos „Panevėžio energija“ atlyginimų vidurkis 760 Eur neatskaičius mokesčių. Maždaug tiek ir uždirba didžioji dalis šilumininkės darbuotojų. Per 320 darbininkų atlyginimas popieriuje –724 Eur. Mažiausiai uždirbančių septynių tarnautojų alga siekia 628 Eur neatskaičius mokesčių.
„Panevėžio energijos“ vadovų atlyginimai lenkia jų kolegų „Aukštaitijos vandenyse“ ir Savivaldybės vadovų uždarbius. Šešių šilumininkės administracijos narių algos vidurkis 2627 Eur popieriuje.
„Panevėžio energijos“ generalinis direktorius Petras Diksa mano, kad skirtumas, kai mažiausia ir daugiausia uždirbančiųjų algos įmonėje skiriasi keturiskart, yra pagrįstas reiškinys.
„Pagal darbuotojo kvalifikaciją, atsakomybės lygį ir atlyginimai. Tokia praktika nusistovėjusi ir pas mus, ir mums giminingose įmonėse“, – „Sekundei“ tvirtino P. Diksa.
Pirtininkai skaičiuoja grašius
Kitų Savivaldybės įmonių vidurkiai gana kuklūs. Už miesto gatvių priežiūrą bei apšvietimą atsakingose „Panevėžio gatvėse“ uždirbama vidutiniškai 671 Eur, buvusius bendrabučius administruojančiame „Panevėžio būste“ – 540 Eur, „Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonėje ir Panevėžio butų ūkyje – 538 Eur neatskaičius mokesčių.
Savotiška atlyginimų rekordininke tapo Panevėžio pirtis. Joje užmokesčio vidurkis tėra 317 Eur popieriuje. Iš aštuonių turimų etatų šioje įstaigoje tik vienas žmogus dirba visu krūviu – pats direktorius Alfonsas Morkvėnas. Jo alga į rankas nesiekia nė 500 Eur.
„Žmonėms nėra kito pasirinkimo. O kur išeiti, kai iki pensijos teliko metai kiti? Kas galim, iš kitur prisiduriam“, – teigė A. Morkvėnas.
Anot jo, savaitgaliais pirtyje periasi apie 400 panevėžiečių. Įstaiga praėjusius metus baigė su maždaug 2000 Eur nuostoliu. Kapitalinio remonto besišaukiančios pirties perspektyvos miglotos. Savivaldybėje rengiamas projektas dėl jos privatizavimo. Kol kas nuo jo pirtį gelbsti tik neturintieji kur nusiprausti socialiai remtinieji. Savivaldybė pastato negali pardavinėti, kol neįrengė jiems dušų kitoje vietoje.
Privataus sektoriaus 30-yje didžiausius vidutinius atlyginimus mokančių Panevėžio įmonių jie svyruoja nuo 2534 Eur iki 586 Eur neatskaičius mokesčių. O bandantiesiems suskaičiuoti savus ir svetimus pinigus „Sodra“ pateikia optimistinę išvadą. Jos duomenimis, per 2016-uosius Panevėžyje vidutinis darbo užmokestis pakilo nuo 590 Eur praėjusį sausį iki 705 Eur gruodį neatskaičius mokesčių.
Tik ledkalnio viršūnė
Finansų eksperto Gitano Nausėdos teigimu, kai įmonės administracijos personalo ir žemiausio rango darbuotojų atlyginimai skiriasi tris keturis kartus, dar neperžengia tolerancijos ribų.
Privačiame sektoriuje yra nemažai pavyzdžių, kai atlyginimai toje pačioje įmonėje skiriasi net ir keliolika kartų, nors, G. Nausėda pripažįsta, valstybės ar savivaldybių valdomose įmonėse tokie svyravimai būtų abejotini.
Finansų ekspertas pritaria, kad „Sodros“ sprendimas viešinti atlyginimų vidurkius veda skaidrumo link, tačiau, anot jo, tai tėra tik dalis informacijos, galinčios padėti susiorientuoti žmogui darbo rinkoje.
„Stambioje įmonėje uždirbantieji didelius atlyginimus tarsi ištirpsta minioje, bet mažoje bendrovėje vadovų darbo užmokestis gali labai iškraipyti vidutinę statistiką“, – „Sekundei“ teigė G. Nausėda.
