Pasiuntė žinią
Pramoninėmis prekėmis turgaus paviljonuose prekiaujantys žmonės įsigijo verslo liudijimus. Kaip ir kiti smulkieji verslininkai, šiandien vylėsi kibti į darbus, bet paaiškėjo – jie dirbti negalės. Karantino laisvinimą pasityčiojimu vadinantys prekeiviai sako nebeketinantys tylėti ir ruošia ieškinius teismui.
Todėl Panevėžio centrinės turgavietės prekeiviai pasiuntė žinią – plakatais, užrašais – šalies Vyriausybei. Plakatų, kurie pastatyti turgavietės tuščiose erdvėse, užrašai byloja, kad turgaus prekeiviai įskaudinti. Juose rašoma: „Mažo niekas negirdi“, „Kodėl mes? Nes didžiųjų liesti NEVALIA!“, „Ekspertai, kurioje vietoje lauke virusas?“
Be to, Vyriausybės klausiama, kada paskutinį kartą buvo turguje? Vienas iš atsakymų: prieš rinkimus, o kitas – tik sapne.
Nutarimas apgaulingas
Panevėžio centrinės turgavietės vadovė Asta Pačekajūtė naujienų portalui JP aiškino, kad Vyriausybės patvirtintas nutarimas plačiau turgaus vartų neatvėrė ir ne maisto prekėmis prekiaujantys asmenys prekybos vykdyti negalės.
„Nutarimas taip surašytas, kad pradžioje skaitydamas manai, jog turgavietėse sušvelninus karantiną, prekyba galima. Tačiau, įsiskaičius jį, aiškėja, kad yra nemažai apribojimų, kaip galėtų prekiauti smulkieji verslininkai pramoninėmis prekėmis. Jie turėtų prekiauti nuo staliukų arba pasistatyti laikiną palapinę ir iš ten vykdyti prekybą. Nors mūsų turgavietėse lauke po stogais įrengti paviljonai su pakeliamais vartais, juose, nors jie ir visi turi atskirą išėjimą, prekyba negalima“, – aiškino A. Pačekajūtė.
Tikėjosi, jog galės prekiauti
Pasak vadovės, vos buvo paskelbta informacija, kad nuo vasario 15 dienos laisvėja prekyba, turgaus prekeiviai rinkosi Centrinėje turgavietėje ir tikėjosi paruošti prekybos vietas galimai prekybai.
„Tačiau juos turėjau nuvilti. Nebent jie įsirengtų laikinus prekybos įrenginius – prekystalius, stendus arba palapines, kad galėtų prekiauti ne maisto prekėmis. Panevėžio turgaus prekeiviai niekaip nesuprato, tokio prekybos sušvelninimo ir svarstė, kad šalies Vyriausybės atstovai seniai buvo turgavietėse ir nematė, kaip jos pasikeitė, kokie paviljonai prekybai pastatyti“, – stebėjosi Panevėžio centrinio turgaus vadovė A. Pačekajūtė.
Beviltiškoje padėtyje
Turgaus vadovei kėlė nuostabą Vyriausybės nutarimo siūlymai, kodėl ne maisto prekėmis prekiaujantis prekeiviai, turi įsirengti laikinus prekybos įrenginius, o ne prekiauti iš nuomojamų paviljonų su pakeliamais vartais.
„Valdžios atstovai tikriausiai seniai buvo turguje ir nematė, kas juose pasikeitė. Toks nutarimas – įrengti prekybai laikinus prekybos įrenginius, pastatyti staliukai ar laikiną palapinę, grįžimas į akmens amžių.
Turgaus prekeiviai nedirba jau trečias mėnuo, kai kuriems jiems turgus – vienintelis pragyvenimo šaltinis. Močiutė, kuri prekiauja savo numegztomis pirštinėmis klausia, ką daryti ir kaip išgyventi? Ką jai galiu atsakyti? Ne mes leidžiame ir koreguojame įstatymus“, – pergyveno A. Pačekajūtė.
