Trijų mėnesių trukmės palūkanos skolinantis Estijos kronomis šiandien siekia 1,6 proc. – kelis kartus mažiau nei 2008-ųjų spalį, kai buvo šovusios iki didžiausios per devynetą metų 7,15 proc. ribos. Palūkanos eurais šiandien siekia 0,5 proc.
„Įspūdingi Estijos pasiekimai recesijos metu valdant biudžetą ir įgyvendinant Mastrichto kriterijus ženkliai padidino šalies galimybes kitąmet įsivesti eurą“, – komentavo JPMorgan Chase & Co ekonomistas Yarkin Cebeci. – „Tai, savo ruožtu, gerokai sustiprino investuotojų pasitikėjimą.“
Estijos krona susieta su euru, todėl palūkanos skolinantis šia valiuta – pagrindinis pasitikėjimo šalies ekonomika rodiklis. Paskolų kronomis palūkanų artėjimas prie euro kainų reiškia, kad investuotojų pasitikėjimas šalies sugebėjimu kitąmet įsivesti eurą kyla.
2002 m. eurą įsivedė 12 Europos Sąjungos narių. 2007 m. prie jų prisijungė Slovėnija, 2008 m. – Malta ir Kipras, pernai eurą įsivedė Slovakija.
Tiesa, apžvalgininkai įspėja, kad Estijos planams įsivesti eurą koją pakišti gali Graikijoje kilęs finansų skandalas , sukėlęs abejones tolesne euro zonos plėtra. Pasak Chriastiano Kellerio, Londono investicinio banko „Barclays Capital“ ekonomisto, Europos Sąjungos vadovybė Estijos atitikimą euro zonos reikalavimą vertins kur kas priekabiau, tačiau ketinimą įsivesti bendrą ES valiutą kitąmet ekspertas pavadino realistiniu.
Lietuva prie euro zonos ketina prisijungti 2014-aisiais – ši data nurodoma atnaujintoje konvergencijos programoje, kurią Vyriausybė patvirtino vasario pabaigoje.
