Kaip teigia J. Mačiulienė, grožio salonų pardavimo skelbimų kėlimai prasidėjo iškart po pandemijos. Tai, anot jos, bendrai nėra naujas dalykas, tačiau pastaruoju metu situacija prastėja, o paduodamų salonų daugėja.
„Bankrotų, pardavimų daugėja ir labai ženkliai. Manau, kad dar ir daugės.
Daug kas galvoja, kad grožio sektorius išgyvena aukso amžių, bet tikrai taip nėra. Visi mokesčiai yra labai dideli ir žmonės nebeišsilaiko“, – sako ji.
Kaip tikino, parduodami nauji salonų baldai, kriauklės, patys salonai, o dažnai net su ten darbo vietą išsinuomojusiais specialistais.
„Ši tendencija masiškai pastebima visoje Lietuvoje. Net mažesniuose miesteliuose“, – sako meistrė.
Nors, anot jos, daug kas bando pavaizduoti, kad grožio salonuose kainos sparčiai kyla, kaip teigia, taip tikrai nėra.
„Kiekvienas pasiskaičiuoja, kad geriau imti mažiau ir, kad kas ateitų nei užsidėti daugiau ir sėdėti be darbo.
Tie, kurie turėjo labai labai daug darbo, jie dirba mažiau, nes klientai lankosi rečiau. Dažnas ėjimas ir paslaugos gavimas „muša per piniginę“ ir visi pradėjo skaičiuoti. Našta, kuri gula ant visų gyventojų pečių, yra didelė. Manau, kad ką tik vadžia gali apmokestinti, apmokestina viską“, – svarsto J. Mačiulienė ir kalba apie didelį ekonominį nuosmukį.
„Jeigu kažkas nori pasakyti, kad yra ekonominis pagerėjimas, aš jo, asmeniškai, tikrai nematau ir tą patį gali pasakyti visa mūsų bendruomenė, kurį bekalbintumėte. Nebadaujame, bet mokesčių našta daugeliui yra nebepakeliama, todėl žmonės parduoda savo verslus.
Žinau ir žymių verslų iš sostinės, kai meistrai atsisakė savo salonų ir pakeitė sritį, profilį“, – sako ji.
Asociacijos vadovė kalba, kad pastaruoju metu kilo ir patalpų nuomos kainos, o kur dar laukiančios sąskaitos už šildymą.
Ar ekonominei situacijai pasitaisius, sektorius grįš į vėžes, ji teigia nežinanti.
„Nenoriu būti blogu pranašu, bet vieną kartą nusvilęs, vargu, ar rizikuosi antrą kartą, nes, kad gerės ekonominė situacija, viskas tik pažadai. Kol kas aš šiai dienai matau tik jos blogėjimą ir ne dėl to, kad norėčiau sumenkinti mūsų šalies valdžią ir, kad jie blogai reguliuoja veiksmą, tačiau tiesiog kiek besistengtume mes, dirbantys žmonės, mažiukai verslai, negauname grąžos.
Kiekvieną kartą į mumis rodoma, kad kažką slepiame, nemokama mokesčių. Šis požiūris į mus mūsų valdžiai nepriduoda garbės“, – sako ji.
Redakcija primena, kad kaip skelbė Valstybės duomenų agentūra, fiksuojama metinė infliacija mūsų šalyje po truputį mažėja.
Spalį išankstinė metinė infliacija yra 3 proc., o tai yra 13-tas mėnuo iš eilės, kada šis skaičius krinta.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas jau anksčiau „Delfi“ yra teigęs, kad likusiais šių metų mėnesiais ir kitąmet turėtume stebėti mažėjančią metinę infliaciją.
„Ji neviršys 3 proc.“, – užsiminė jis, tačiau pridūrė, kad mato grėsmę tam tikroms įmonėms.
„Jų apyvarta nebeaugs, todėl prekybininkai nebegalės užsinorėję kelti kainų, kad pasidengtų savo didėjusius kaštus. Pajamų padidinimo klausimas taip sprendžiamas būti nebegalės“, – įspėjo jis.
Tiesa, kaip užsiminė, visgi bus ir tokių sektorių, kur kainos dar augs.
„Paslaugų sektoriuje kainos toliau didės, tačiau nebe taip sparčiai, kaip pastaruoju metu“, – prognozavo jis.
Neseniai paaiškėjus, kad net penktadalis statybų sektoriaus įmonių yra arti bankroto ribos, kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka įvardijo daugiau sektorių.
Prieš kurį laiką „Delfi“ ji pasakojo, kad žiema ir pavasaris dalį verslo gali nustebinti neigiama prasme, daugėti bankrutuojančių įmonių.
„Ši statistika banguoja, daugiau bankrotų atsiranda tai iš vieno sektoriaus, tai paskui estafetė perduodama į kitą sektorių. Kalbant apie pramonę, ji labai tampriai siejama su eksportu, o problemos įkaista iki tokio lygio, kokiame yra Vokietijos ekonomika. Šios šalies sveikata šiuo metu nėra labai gera, nuotaikos – prastesnės. Mūsų verslo nuotaikos šiandien neišsiskiria nuo visos euro zonos nuotaikų“, – kalbėjo ji.
J. Rojaka tikino, kad žiemą įmonių laukia iššūkiai.
„Manau, kad bankrotų gali daugėti, bet ne tik per žiemą, bet ir pavasarį. Ypač, jei užsitęs recesija ir mes, kaip euro zona, įžengtume į recesijos stadiją, tuomet tie bankrotai ir nedarbas Lietuvoje galėtų augti“, – sakė ji.
