Ambicingas „kompromisas“
Būtent dėl tų detalių penktadienį ryte per savo kompiuterių ekranus ir aiškinsis 27 ES šalių vadovai (tarp jų ir prezidentas Gitanas Nausėda), EVT pirmininkas Charles’is Michelis, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir kiti ES vadovai. Video susitikimą pradės pirmininkavimą ES baigiančios Kroatijos premjeras, kuris pristatys pusmečio veiklos šioje pozicijoje rezultatus. Europos Komisijos vadovė taip pat supažindins su padėtimi dėl „Brexit“ derybų, o Europos centrinio banko vadovė – su ekonomine situacija. Taip pat bus aptarti Minsko susitarimai dėl konflikto sureguliavimo Ukrainoje.
Bet kaip minėta, susitikimo „vinis“ – ES biudžetas 2021-2027 m. (Daugiametės finansinės perspektyva (DFP). Dar gegužės pabaigoje Europos Komisija pristatė naują-seną DFP pasiūlymą ir ambicingą net 750 mlrd. eurų siekiantį Europos ekonomikos gaivinimo priemonių planą. Kiek anksčiau Vokietija ir Prancūziją pasiūlė 500 mlrd. eurų gaivinimo fondą, kuris sulaukė kritiškų pastabų iš taip vadinamo „taupiojo ketverto“ – Austrijos, Nyderlandų, Danijos ir Švedijos, kurios pasisako už kuo mažesnį ES biudžetą, nes yra jo didžiosios donorės. Tad tuoj po Komisijos pasiūlymo Briuselio burbule nuskambėjo anekdotas: vokiečiai norėjo 500 mlrd. eurų subsidijų, austrai – tik 250 mlrd. eurų, bet paskolomis. Komisijos pirmininkė „surado kompromisą“ – sudėjo jų norus.
Išties, Komisijos pasiūlytame gaivinimo priemonių plane – 500 mlrd. eurų subsidijų pavidalu, kurių nereikėtų grąžinti valstybėms-narėms, ir 250 mlrd. eurų – paskolų su minimaliomis palūkanomis. Tuos 750 mlrd. eurų Komisija pasiskolintų ES vardu ir pradėtų grąžinti nuo 2027 m. pabaigos per 30 metų, t.y. apie 56 mlrd. eurų per metus. Tai būtų daroma iš naujų mokesčių (skaitmeninių, korporacijų ir t.t.), kuriuos administruotų Komisija, ir iš valstybių-narių įmokų į ateinančius ES biudžetus, kartu apkarpant skiriamą dalį įvairioms programoms (pvz.: Sanglaudos ar Bendrosios žemės ūkio politikos).
Lietuvai – gerai, bet norisi geriau
Lietuvai iš ekonomikos gaivinimo plano žadama skirti 3,908 mlrd. eurų subsidijų pavidalu ir 2,419 mlrd. eurų – paskolų. Viso – 6,327 mlrd. eurų. Tai ženkliai daugiau nei latviams (4,489 mlrd. eurų) ir estams (3,292 mlrd. eurų) ir 10 kartų mažiau nei Lenkijai (63,838 mlrd. eurų). Nenuostabu, kad lenkai, kaip ir ispanai, italai, kuriems planuojama skirti daugiausia gaivinimo lėšų (atitinkamai 140,445 mlrd. eurų ir 172,745 mlrd. eurų) patenkinti Komisijos pasiūlymu.
„Bloomberg“ sudarė žemėlapį patenkintųjų ir nepatenkintųjų gaivinimo planu. Prie prieštaraujančių priskirta tik Austrija, Nyderlandai ir Švedija (esą Danija pradeda atskilti nuo „taupiojo ketverto“). Plano skeptikais įvardinama Vengrija, Čekija, Suomija ir ta pati Danija, o visos likusios šalys esą palaiko Komisijos pasiūlymą.
Bet tai ne visai taip, bent jau diplomatų teigimu. Tarkim, Lietuvai, atrodo, neturėtų, kuo skųstis, nes jai žadama beveik 11 mlrd. eurų parama per DFP (tiesa, atmetus įmokas į ES biudžetą, lieka „į rankas“ per 7 mlrd. eurų) ir 6,3 mlrd. ekonomikos gaivinimo lėšų (iš jų 2,4 mlrd. eurų paskolų pavidalu, kurias reiks grąžinti). Bet Vilnius kartu su Slovakija, Slovėnija, Bulgarija palaiko „skeptikų“ iš Čekijos ir Vengrijos reikalavimus skirti didesnę dalį gaivinimo fondo mažų pajamų valstybėms, t.y. kad didžioji dalis pinigų nenukeliautų tik į pietines ES valstybes, kurios nors ir labiausiai nukentėjo nuo koronakrizės, bet yra turtingesnės už rytines bloko šalis.
„Kalbant apie būsimą ekonominio atsigavimo instrumentą, svarbiausia užsitikrinti, kad juo galėtų lygiavertiškai pasinaudoti visos valstybės narės“, – dar balandžio pabaigoje Finansų ministerija informavo „Delfi“ apie ministro Viliaus Šapokos perteiktą Lietuvos požiūrį už biudžetą atsakingam ES komisarui Johannesui Hahnui.
Derybinis blefavimas ar velnias detalėse?
Birželio mėnesį reikalavimų iniciatyvą perėmė Prezidentūra. Šalies vadovas G. Nausėda bendravo tiek su Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu, tiek su Komisijos pirmininke U. von der Leyen. Pokalbiuose, kaip galima spręsti iš Prezidentūros pranešimų spaudai, prezidentas labiau spaudė ne dėl Europos ekonomikos gaivinimo plano, o dėl ES biudžeto.
„Lietuvos pozicija dėl ES biudžeto dydžio liko nepakitusi – daugiametė finansinė programa turėtų būti ambicingesnė, svarbu užtikrinti didesnį finansavimą Sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, siekti tiesioginių išmokų konvergencijos ūkininkams“, – cituojamas pranešime G. Nausėda, kuris esą taip pat priminė, kad Lietuva tikisi iš ES įsipareigojimų laikymosi dėl reikalingo finansavimo užtikrinimo Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir Kaliningrado tranzito programos įgyvendinimui.
Tai jau seniai kartojami Lietuvos reikalavimai. Kaip ne kartą rašyta, pagal vasario mėnesio DFP pasiūlymą, kurio Komisija dabar smarkiai nepakeitė, ES lėšos Lietuvai, lyginant su 2014-2020 m. ES biudžetu, mažėtų apie 1,5 mlrd. eurų (labiausiai kentėtų Sanglauda, kuri mažėtų 24 proc.). Tačiau dabar dar atsiranda ir Europos ekonomikos gaivinimo planas, kuris Lietuvai duotų papildomus 6,3 mlrd. eurų. Kaip spėja kai kurie ekspertai, Lietuvai gali net pritrūkti fantazijos išleisti per trumpą laiką šiuos pinigus. Taigi kodėl Lietuva, kaip senas bambeklis, toliau niurzgia dėl Europos Komisijos pasiūlymo?
Viena vertus, Briuselyje susiklostė tokia tradicija, kad niekas į derybas dėl ES biudžeto neina su šypsena, t.y. be kažkokių reikalavimų, bandymo įrodyti, kad yra nuskriaustas. Visa tai tam, kad pavyktų per derybas išplėšti bent kokių dovanėlių, kurias sugrįžęs į tėvynę lyderis parodytų, kaip neabejotiną pergalę kaunantis dėl savo šalies interesų su eurobiurokratais ir kitų ES valstybių vadovais. Taigi, galima daryti išvadą, kad neturi Lietuva ypač didelių pretenzijų Europos gaivinimo fondui, bet reikia laikytis Briuselio tradicijų, todėl ir sugrįžta prie bambėjimo dėl DFP.
Kita vertus, „velnias slypi detalėse“, kaip pamėgę kartoti Briuselio koridorius gerai pažįstantys diplomatai. Visų pirma, Europos ekonomikos gaivinimo priemonės – tai laikinas, kelių metų planas, skirtas koronakrizės pasekmėms suvaldyti, o DFP – septynerių metų laikotarpio finansavimas, kuris be to, gali tapti precedentu svarstant kitą 2028-2034 m. ES biudžetą. T.y. sutikimas su tam tikrų programų finansavimo mažinimu Lietuvai dabar, mums atsilieps svarstant kitą DFP.
„Mes norime, kad bendrai DFP ir gaivinimo planas tvirtai stovėtų ant dviejų kojų, o ne viena koja būtų trumpesnė, kita ilgesnė“, – vaizdingai „Delfi“ paaiškino diplomatiniai šaltiniai.
Tradicinių rugpjūčio atostogų nebus?
Panašiai, tikriausiai, kalba ir kitų šalių diplomatai, argumentuodami, kodėl kol kas nėra linkę pritarti nei DFP, nei Europos ekonomikos gaivinimo planui. Pasak šaltinių, dabar kiekviena šalis „sulindusi į apkasus“ ir net nesiruošia ištiesti iš jų rankos nei Komisijai, nei kam kitam, todėl didelio proveržio penktadienio EVT video susitikime tikėtis neverta.
Tą patį teigia ir Komisijos atstovai, kurie dar neseniai tikėjosi, kad dėl DFP ir ekonomikos gaivinimo fondo bus sutarta greituoju būdu.
„Diskusijos labai sunkios ir kompleksiškos. Jaučiu didelį politinį sunkumą. Nėra šiuo metu realaus sutarimo“, – politico.eu citavo EVT pirmininko Ch. Michelio žodžius Europos Parlamento politinių partijų lyderiams.
Pasak aukštų ES pareigūnų, kurie dalyvavo neoficialioje ketvirtadienio video konferencijoje Briuselyje akredituotiems žurnalistams, net neparengtas EVT video susitikimo išvadų dokumentas. T.y. nėra net mažiausios vilties dėl kažkokių sprendimų. Tiesa, kaip pažymi tie patys ES pareigūnai, dėl koronakrizės šalių delegacijų tonas sušvelnėjo, bet valstybės-narės visada „siekia padidinti joms skiriamą finansinį paketą ir sumažinti savo įnašą“ į biudžetą. Taigi, penktadienio EVT susitikimas turėtų baigtis tik pokalbiais. Po kurio EVT pirmininkas Ch. Michelis pradės naujas dvišales derybas su atskiromis valstybėmis-narėmis.
Neabejojama, kad netrukus liepą įvyks dar vienas, bet jau gyvas ES lyderių susitikimas, ir galbūt, net ne vienas. Viena įtakingiausių Europos politikų Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikisi, kad susitarimas bus pasiektas liepos mėnesį. Pesimistai (o gal realistai) kalba apie tai, kad daliai Briuselio burbulo ir ES šalių vadovams teks atsisakyti įprastų atostogų rugpjūtį – susitarimas dėl DFP ir Europos ekonomikos gaivinimo plano gali būti bus pasiektas paskutinę rugpjūčio savaitę.
O laikas nelaukia ir tą kiekvieną kartą akcentuoja tiek Europos Komisijos pareigūnai, tiek pripažįsta ES valstybių lyderiai. Mat neužtenka jų susitarimo. Dar reikia Europos Parlamento patvirtinimo bei susiderinimo dėl šimtų reglamentų, kurie slepiasi už kiekvienos ES biudžeto „Excelio“ eilutės. Galiausia, susitarimą dėl Europos Komisijos galimybės skolintis tuos 750 mlrd. eurų turi ratifikuoti šalių-narių parlamentai, dalyje valstybių – tai ne net kelios įstatymų leidžiamosios institucijos. Ir tai turi įvykti iki šių metų pabaigos. Kitaip – lopetos, ES pinigams krauti, gali ir sutrūnyti.
